1 Korintiečiams 15 KBV
1. Broliai, aiškinu jums Evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią jūs ir priėmėte ir kuria remiatės,
2. ir kuria esate išgelbėti, – jeigu jūs laikotės to žodžio, kurį jums paskelbiau; kitaip jūs įtikėjote veltui.
3. Pirmiausia jums perdaviau tai, ką pats gavau: kad Kristus numirė už mūsų nuodėmes, pagal Raštus;
4. ir kad Jis buvo palaidotas, ir kad buvo prikeltas trečią dieną, pagal Raštus;
5. ir kad Jis pasirodė Kefui, po to dvylikai.
6. Po to Jis pasirodė iš karto daugiau nei penkiems šimtams brolių, kurių daugumas gyvena iki šiol, o kai kurie yra užmigę.
7. Po to Jis pasirodė Jokūbui, paskui visiems apaštalams.
8. O visų paskiausiai, lyg ne laiku gimusiam, Jis pasirodė ir man.
9. Juk aš esu mažiausias iš apaštalų, nevertas vadintis apaštalu, nes persekiojau Dievo Bažnyčią.
10. Bet Dievo malone esu, kas esu, ir Jo malonė manyje neliko bergždžia, bet aš darbavausi daug daugiau už juos visus, nors ne aš, bet Dievo malonė, esanti su manimi.
11. Taigi ar aš, ar jie, – taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote.
12. Jeigu apie Kristų skelbiama, kad Jis buvo prikeltas iš numirusių, tad kaip kai kurie iš jūsų sako, jog nėra mirusiųjų prisikėlimo?!
13. Jeigu nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai ir Kristus nebuvo prikeltas.
14. O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas.
15. Ir mes tada liekame melagingi Dievo liudytojai, nes liudijome apie Dievą, kad Jis prikėlė Kristų, kurio Jis nėra prikėlęs, jeigu mirusieji nėra prikeliami.
16. Nes jei mirusieji neprikeliami, tada ir Kristus nebuvo prikeltas.
17. O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai jūsų tikėjimas tuščias; jūs dar tebesate savo nuodėmėse.
18. Tuomet ir užmigusieji Kristuje yra žuvę.
19. Ir jei vien tik šiame gyvenime mes viliamės Kristumi, tai esame labiausiai apgailėtini iš visų žmonių.
20. Bet dabar Kristus yra prikeltas iš numirusių – pirmasis iš užmigusiųjų.
21. Kaip per žmogų – mirtis, taip per žmogų ir mirusiųjų prisikėlimas.
22. Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti,
23. tačiau kiekvienas pagal savo eilę: Kristus – pirmasis, vėliau – priklausantys Kristui Jo atėjimo metu.
24. Po to bus galas, kai Jis perduos karalystę Dievui Tėvui, sunaikinęs visas kunigaikštystes, visas valdžias ir jėgas.
25. Nes Jis turi valdyti, kol paguldys visus priešus po savo kojomis.
26. Kaip paskutinis priešas bus sunaikinta mirtis.
27. Nes „Jis visa paklojo Jam po kojų“. Bet kai sako, kad visa paklota, tai aišku, kad išskyrus Tą, kuris Jam visa paklojo.
28. Kai Jam bus visa pajungta, tada ir pats Sūnus nusilenks Tam, kuris viską Jam pajungė, kad Dievas būtų viskas visame.
29. Kita vertus, ką darys tie, kuriuos krikštija už mirusiuosius? Jei apskritai mirusieji neprikeliami, tai kam gi jie krikštijami už mirusiuosius?
30. Ir kodėl mes kas valandą esame pavojuje?
31. Prisiekiu savo pasididžiavimu – jumis, broliai, mūsų Viešpatyje Jėzuje Kristuje, jog aš kasdien mirštu!
32. Jei grynai kaip žmogus kovojau Efeze su žvėrimis, tai kokia man iš to nauda? Jeigu mirusieji neprikeliami, tai „valgykime ir gerkime, nes rytoj mirsime“.
33. Neapsirikite: „Blogos draugijos gadina gerus papročius!“
34. Pabuskite teisumui ir nenuodėmiaukite; kai kurie iš jūsų nepažįsta Dievo – tai sakau jūsų gėdai.
35. Bet gal kas paklaus: „Kaip bus prikelti mirusieji? Su kokiu kūnu jie pasirodys?“
36. Kvaily! Ką tu pasėji, neatgyja, jei prieš tai nenumiršta.
37. Kad ir ką sėtum, tu sėji ne būsimąjį kūną, bet pliką grūdą, sakysime, kviečių ar kitokių javų.
38. O Dievas duoda jam kūną tokį, koks Jam patinka – kiekvienai sėklai jos kūną.
39. Ne visi kūnai yra vienodi. Vienoks žmonių kūnas, kitoks gyvulių, kitoks žuvų ir kitoks paukščių.
40. Taip pat yra dangaus kūnai ir žemės kūnai, bet vienokia yra dangaus kūnų šlovė ir kitokia žemės kūnų.
41. Vienokia yra saulės šlovė, kitokia šlovė mėnulio ir dar kitokia šlovė žvaigždžių. Ir žvaigždė nuo žvaigždės skiriasi šlove.
42. Taip ir su mirusiųjų prisikėlimu. Sėjamas gendantis kūnas, prikeliamas negendantis.
43. Sėjamas negarbingas, prikeliamas šlovingas. Sėjamas silpnas, prikeliamas galingas.
44. Sėjamas sielinis kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas. Jei yra sielinis kūnas, tai yra ir dvasinis.
45. Taip ir parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas tapo gyva siela“; paskutinysis Adomas – gyvybę teikiančia dvasia.
46. Bet ne dvasinis pirmiau, o sielinis, ir tik po to dvasinis.
47. Pirmasis žmogus – iš žemės, žemiškas; antrasis žmogus – Viešpats iš dangaus.
48. Koks buvo žemiškasis, tokie yra ir žemiškieji, o koks yra dangiškasis, tokie yra ir dangiškieji.
49. Ir kaip nešiojame žemiškojo atvaizdą, taip nešiosime ir dangiškojo atvaizdą.
50. Bet aš jums, broliai, sakau, kad kūnas ir kraujas nepaveldės Dievo karalystės, ir kas genda, nepaveldės to, kas negenda.
51. Aš jums atskleidžiu paslaptį: ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti, –
52. staiga, vieną akimirką, skambant paskutiniam trimitui. Trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, o mes būsime pakeisti.
53. Nes šis gendantis turi apsivilkti negendamybe, ir šis marus apsivilkti nemarybe.
54. Kada šis gendantis apsivilks negendamybe ir šis marusis apsivilks nemarybe, tada išsipildys užrašytas žodis: „Pergalė prarijo mirtį!
55. Kurgi, mirtie, tavo geluonis? Kurgi, mirtie, tavo pergalė?“
56. Mirties geluonis yra nuodėmė, o nuodėmės jėga – įstatymas.
57. Bet dėkui Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų!
58. Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visada gausūs Viešpaties darbų, žinodami, kad jūsų triūsas ne veltui Viešpatyje.