1 Karalių 18 KBV

1. Daugeliui dienų praėjus, trečiaisiais metais Viešpats vėl kalbėjo Elijui: „Eik ir pasirodyk Ahabui. Aš duosiu žemei lietaus.“

2. Elijas išėjo pas Ahabą. Samarijoje buvo didelis badas.

3. Ahabas pasišaukė Abdiją, rūmų valdytoją, kuris buvo labai dievobaimingas žmogus.

4. Jezabelei naikinant Viešpaties pranašus, Abdijas paslėpė šimtą pranašų, po penkiasdešimt oloje, ir aprūpino juos duona bei vandeniu.

5. Ahabas tarė rūmų valdytojui Abdijui: „Pereikime kraštą ir apžiūrėkime vandens šaltinius ir upelius: gal rasime žolės žirgams ir mulams, kad neprarastume visų gyvulių.“

6. Jie pasidalino kraštą, kur kiekvienas eis. Ahabas ėjo vienu keliu, o Abdijas kitu.

7. Abdijas keliaudamas netikėtai sutiko Eliją. Jį atpažinęs, jis puolė ant kelių ir tarė: „Ar tai tu, Elijau, mano viešpatie?“

8. Tas jam atsakė: „Aš. Eik ir pasakyk savo valdovui: „Elijas čia.“

9. Šis atsakė: „Kuo nusidėjau, kad tu atiduodi savo tarną Ahabui, jog nužudytų?

10. Kaip gyvas Viešpats, tavo Dievas, nėra tautos nė karalystės, kur mano valdovas nebūtų siuntęs tavęs ieškoti. O atsakius: „Jo čia nėra“, jis reikalaudavo tą karalystę ar tautą prisiekti, kad tavęs nesurado.

11. O dabar tu sakai: „Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia.“

12. Man nuėjus, Viešpaties Dvasia nuneš tave į man nežinomą vietą. Kai aš kalbėsiu Ahabui, o jis tavęs neras, jis nužudys mane, nors tavo tarnas bijo Viešpaties nuo pat jaunystės.

13. Argi nebuvo pranešta mano viešpačiui, ką aš, Jezabelei žudant Dievo pranašus, padariau, kaip paslėpiau šimtą Viešpaties pranašų, po penkiasdešimt oloje, ir juos aprūpinau duona bei vandeniu?

14. O dabar tu sakai: „Eik ir sakyk savo valdovui, kad Elijas čia.“ Juk jis mane nužudys.“

15. Elijas atsakė: „Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam aš tarnauju, šiandien Ahabui pasirodysiu.“

16. Abdijas nuėjo pasitikti Ahabo ir pasakė jam. Tada Ahabas nuėjo Elijo pasitikti.

17. Ahabas, pamatęs Eliją, tarė: „Ar tai tu, kuris vargini Izraelį?“

18. Elijas atsakė: „Ne aš varginu Izraelį, bet tu ir tavo tėvo namai, nes apleidote Viešpaties įsakymus ir sekate paskui Baalą.

19. Dabar surink prie manęs visą Izraelį ant Karmelio kalno, taip pat keturis šimtus penkiasdešimt Baalo ir keturis šimtus Ašeros pranašų, valgančių nuo Jezabelės stalo.“

20. Ahabas surinko visus izraelitus ir pranašus ant Karmelio kalno.

21. Elijas, atsistojęs prieš juos, tarė: „Ar ilgai jūs svyruosite? Jei Viešpats yra Dievas, sekite Juo, o jei Baalas, sekite Baalu.“ Tauta neatsakė nė žodžio.

22. Elijas sakė tautai: „Aš likau vienas Viešpaties pranašas, o Baalo pranašų yra keturi šimtai penkiasdešimt.

23. Duokite mums du jaučius; jie tepasirenka vieną jautį ir, supjaustę jį į gabalus, tepadeda ant malkų, bet teneuždega, o aš paruošiu kitą jautį ir uždėsiu ant malkų, bet neuždegsiu.

24. Tegul jie šaukiasi savo dievų, o aš šauksiuosi Viešpaties vardo. Tas dievas, kuris atsakys ugnimi, yra Dievas.“ Žmonės atsakė: „Gerai pasakyta.“

25. Elijas tarė Baalo pranašams: „Pasirinkite vieną jautį ir jį paruoškite pirma, nes jūsų yra daug; šaukitės savo dievo, bet neuždekite ugnies.“

26. Jie paruošė jautį ir šaukėsi Baalo nuo ryto iki vidudienio: „Baalai, išklausyk mus!“ Bet atsakymo nebuvo. Jie šokinėjo aplink aukurą, kurį buvo pasidarę.

27. Vidudienį Elijas, tyčiodamasis iš jų, tarė: „Šaukite garsiau! Juk jis dievas! Gal jis šnekasi, užsiėmęs ar keliauja? Gal jis miega ir jį reikia pažadinti?“

28. Jie šaukė garsiai ir, kaip buvo įpratę, raižėsi peiliais iki kraujo.

29. Praėjus vidudieniui, jie vis dar šaukė iki aukojimo laiko, bet nei balso, nei atsakymo nesulaukė.

30. Tada Elijas tarė žmonėms: „Ateikite prie manęs!“ Žmonėms prisiartinus, jis atstatė Viešpaties aukurą, kuris buvo sugriautas.

31. Elijas ėmė dvylika akmenų pagal Jokūbo, kuriam Viešpats buvo sakęs: „Izraelis bus tavo vardas“, sūnų giminių skaičių.

32. Jis pastatė aukurą iš akmenų Viešpaties vardui ir iškasė aplink jį griovį, į kurį tilptų du saikai grūdų.

33. Tvarkingai sudėjęs malkas, jis supjaustė jautį į gabalus, kuriuos uždėjo ant malkų ir tarė: „Pripilkite keturis didelius indus vandens ir užpilkite ant deginamosios aukos ir ant malkų.“

34. Po to jis tarė: „Pakartokite.“ Jiems pakartojus, jis vėl tarė: „Padarykite tai trečią kartą.“ Jie padarė ir trečią kartą.

35. Vanduo tekėjo nuo aukuro ir pripildė griovį.

36. Atėjus metui aukoti vakarinę auką, pranašas Elijas priėjęs meldė: „Viešpatie, Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, tebūna šiandien žinoma, kad Tu esi Dievas Izraelyje, o aš Tavo tarnas, ir kad visa taiTavo paliepimu padariau.

37. Išklausyk mane, Viešpatie! Išklausyk mane, kad šita tauta žinotų, jog Tu, Viešpatie, esi Dievas, ir kad Tu vėl atgręži jų širdis į save.“

38. Tada Viešpaties ugnis krito ant aukuro ir sudegino auką, malkas, akmenis bei dulkes, ir sulaižė griovyje buvusį vandenį.

39. Visi žmonės, tai matydami, puolė veidais į žemę ir šaukė: „Viešpats yra Dievas! Viešpats yra Dievas!“

40. Elijas jiems tarė: „Suimkite Baalo pranašus! Nepaleiskite nė vieno!“ Jiems juos suėmus, Elijas nuvedė juos prie Kišono upelio ir ten nužudė.

41. Po to Elijas tarė Ahabui: „Valgyk ir gerk, nes jau girdžiu lietaus šniokštimą.“

42. Ahabas nuėjo valgyti ir gerti, o Elijas, užlipęs ant Karmelio viršūnės, pasilenkė ir paslėpė savo veidą tarp kelių.

43. Jis tarė savo tarnui: „Eik ir pažiūrėk jūros link.“ Tas nuėjęs ir pažiūrėjęs pranešė: „Nieko nėra!“ Elijas tarė: „Padaryk tai septynis kartus.“

44. Septintąjį kartą tarnas sakė: „Vyro plaštakos dydžio debesėlis kyla iš jūros.“ Elijas atsakė: „Eik ir sakyk Ahabui: „Pasikinkyk arklius ir skubėk, kad tavęs neužkluptų lietus.“

45. Netrukus dangus apsiniaukė ir užėjo smarkus lietus. Ahabas nuskubėjo į Jezreelį.

46. Viešpaties ranka buvo ant Elijo; jis susijuosė strėnas ir bėgo pirma Ahabo į Jezreelį.