1 Karalių 7 LBDKAN

1. O savo rūmus Saliamonas statė trylika metų, kol jie buvo visiškai užbaigti.

2. Libano miško rūmus jis pastatė ant keturių eilių kedro stulpų su tašytomis kedro medžio sijomis virš stulpų. Rūmai buvo šimto uolekčių ilgio, penkiasdešimt uolekčių pločio ir trisdešimt uolekčių aukščio.

3. Kedro medžio lubos buvo suklotos ant sijų, laikomų keturiasdešimt penkių stulpų, po penkiolika kiekvienoje eilėje.

4. Viename ir kitame gale buvo trys langų rėmų eilės su trim langų aukštais vienas priešais kitą.

5. Visų tarpdurių staktos buvo stačiakampės; tarpduriai buvo vieni priešais kitus, po tris abiejuose galuose.

6. Stulpų menę jis padarė penkiasdešimt uolekčių ilgio ir trisdešimt uolekčių pločio. Priekyje buvo prieangis su stulpais, o prieš juos – uždanga.

7. Jis padarė Sosto menę – Teismo menę, kurioje turėjo spręsti bylas. Ji buvo išmušta kedro medžiu nuo grindų ligi lubų sijų.

8. Namai kieme už menės, tarnavę jam kaip buveinė, buvo tokios pat statybos. Saliamonas taip pat pastatė rūmus, panašius į šią menę, faraono dukteriai, kurią buvo vedęs.

9. Visi šie pastatai, nuo pamatų iki stogo ir iš lauko iki pat didžiojo kiemo, buvo statomi iš geriausio akmens, nutašyto pagal mastą ir apdailinto pjūklais iš visų pusių.

10. Pamatai buvo iš didžiulių luitų geriausio akmens, aštuonių ir dešimt uolekčių akmenų.

11. Ant jų buvo dedami geriausi akmenys, nutašyti pagal mastą, ir kedro rąstai.

12. Didysis kiemas buvo aptvertas aplinkui trimis eilėmis tašytų akmenų ir viena eile kedro rąstų. Taip buvo aptverti ir vidinis VIEŠPATIES Namų kiemas bei Namų prieangis.

13. Karalius Saliamonas pasiuntė pakviesti iš Tyro Hiramą.

14. Jis buvo vienos našlės iš Naftalio giminės sūnus, kurio tėvas, žmogus iš Tyro, buvo varkalys. Jis buvo apdovanotas išmintimi, gabumais ir įgūdžiais pagaminti visokių daiktų iš vario. Atvykęs pas karalių Saliamoną, jis atliko jam visus darbus.

15. Jis nuliejo iš vario du stulpus. Pirmas stulpas buvo aštuoniolikos uolekčių aukščio, ir aplink jį apteko dvylikos uolekčių virvė. Toks buvo ir antras stulpas.

16. Jis padarė du antgalius, nulietus iš vario, uždėti ant stulpų viršaus. Vienas antgalis buvo penkių uolekčių aukščio, ir kitas antgalis buvo tokio pat aukščio.

17. Antgaliai ant stulpų viršaus buvo dengti pynėmis, po septynias vienam antgaliui ir po septynias kitam antgaliui.

18. Stulpus jis padarė taip, kad jie turėjo dvi granatmedžio obuolių eiles aplink vieno antgalio pynių viršų ant stulpų esantiems antgaliams apdengti. Panašiai padarė ir su kitu antgaliu.

19. Antgaliai ant prieangio stulpų buvo lelijos pavidalo, keturių uolekčių aukščio;

20. tokie pat buvo ir antgaliai ant dviejų stulpų aukščiau ir šone iškilimo, esančio prie pynių. Aplink vieną antgalį buvo eilėmis pridėta du šimtai granatmedžio obuolių, tiek pat jų buvo ir ant kito antgalio.

21. Jis pastatė stulpus didžiosios navos prieangyje: vieną stulpą – dešinėje ir pavadino Jachinu, o kitą stulpą – kairėje ir pavadino Boazu.

22. Virš stulpų buvo lelijos pavidalo antgaliai. Taip stulpai buvo užbaigti.

23. Tada buvo nuliedinta jūra. Ji buvo apskrita, dešimt uolekčių nuo vieno briaunos krašto iki kito ir penkių uolekčių aukščio. Trisdešimt uolekčių virvė buvo jos mastas aplink briauną.

24. Žemiau briaunos jūrą aplinkui supo moliūgų atvaizdai, kiekvienas dešimt uolekčių dydžio. Moliūgų atvaizdų buvo dvi eilės, nulietų tuo pačiu metu, kai buvo liejama jūra.

25. Ji stovėjo ant dvylikos jaučių: trys buvo atgręžti į šiaurę, trys – į vakarus, trys – į pietus ir trys – į rytus. Jūra buvo pastatyta ant jų. Jaučių užpakaliai buvo nugręžti į vidaus pusę.

26. Jūros sienelės storis buvo delno platumo, o briauna padaryta kaip briauna taurės, tarsi lelijos žiedas. Jos talpa buvo du tūkstančiai batų.

27. Jis padarė ir dešimt vario pastovų praustuvams. Kiekvienas pastovas buvo keturių uolekčių ilgio, keturių uolekčių pločio ir trijų uolekčių aukščio.

28. Pastovų sandara buvo tokia: jie turėjo įsprūdas, o įsprūdos buvo įrėmintos.

29. Įsprūdose buvo išraižyti liūtai, jaučiai ir kerubai. Ant rėmų, aukščiau bei žemiau liūtų bei jaučių, buvo kalstyto metalo įvijos.

30. Kiekvienas pastovas turėjo keturis vario ratus ir dvi vario ašis; ant keturių kampų buvo atramos praustuvui. Atramos po praustuvu buvo nuliedintos su įvijomis kiekviename šone.

31. Virš praustuvo kilo uolekties aukščio vainikas su apskritu piltuvu į pusantros uolekties gylio indą. Ir ant piltuvo buvo išraižų. Įsprūdos buvo keturkampės, ne apskritos.

32. Po įsprūdomis buvo keturi ratai. Ratų ašys buvo pastovuose. Kiekvieno rato aukštis buvo pusantros uolekties.

33. Ratai buvo tokie, kokie paprastai būna vežimų ratai. Jų ašys, ratlankiai, stipinai ir stebulės – viskas buvo lieta.

34. Keturiuose kiekvieno pastovo kampuose buvo atramos; pastovai ir atramos buvo iš vieno gabalo.

35. Prie pastovo viršaus buvo pusės uolekties aukščio apskrita juosta; pastovo viršus, šonai ir įsprūdos buvo iš to paties gabalo.

36. Ant jo paviršiaus, šonų ir įsprūdų, kur tik buvo laisvos vietos, Hiramas išraižė kerubus, liūtus ir palmes su įvijomis aplink.

37. Taip jis padarė dešimt pastovų praustuvams. Visi buvo panašiai nuliedinti, to paties dydžio ir tos pačios išvaizdos.

38. Tada jis padarė dešimt vario praustuvų. Kiekvieno praustuvo talpa buvo keturiasdešimt batų, kiekvienas praustuvas buvo keturių uolekčių; ant visų dešimt pastovų buvo po praustuvą.

39. Penkis pastovus jis pastatė dešinėje Namų pusėje, o kitus penkis – kairėje. Jūrą jis pastatė dešinėje Namų pusėje, prie pietrytinio kampo.

40. Hiramas padarė ir puodų, bertuvių bei dubenų. Taip Hiramas užbaigė karaliui Saliamonui visus darbus VIEŠPATIES Namuose:

41. du stulpus, du antgalių užraitus ant stulpų, dvi pynes dviem antgalių užraitams virš stulpų apdengti,

42. keturis šimtus granatmedžio obuolių dviem pynėms – po dvi eiles granatmedžio obuolių kiekvienai pynei – dviem antgalių užraitams apdengti,

43. dešimt pastovų, dešimt praustuvų ant pastovų,

44. vieną jūrą ir dvylika jaučių po jūra.

45. Puodai, bertuvės ir dubenys – visi reikmenys, kuriuos Hiramas padarė Saliamonui VIEŠPATIES Namams, buvo iš blizgančio vario.

46. Karalius nuliedino juos molio žemėje Jordano lygumoje tarp Sukotų ir Cartano.

47. Dėl jų gausybės visus tuos reikmenis Saliamonas paliko nesvertus; vario svoris nebuvo nustatytas.

48. Saliamonas padarė visus reikmenis VIEŠPATIES Namams: aukurą iš aukso, padėtinės duonos stalą iš aukso,

49. žvakides – penkias dešinėje ir penkias kairėje – vidinės šventyklos priekyje iš gryno aukso, vainiklapius, žibintus bei žirkles iš aukso,

50. taures, žnyples, šlakstymo dubenis, smilkalų lėkštes ir keptuves iš gryno aukso, Namų vidinio kambario – šventų švenčiausiosios – ir didžiosios navos durų vyrius iš aukso.

51. Taip buvo baigti visi darbai, kurių Saliamonas buvo ėmęsis VIEŠPATIES Namuose. Saliamonas atnešė savo tėvo Dovydo šventąsias dovanas – sidabrą, auksą ir reikmenis – ir padėjo jas į VIEŠPATIES Namų iždą.