1 Karalių 8 KBV
1. Saliamonas sušaukė į Jeruzalę Izraelio vyresniuosius, giminių vadus ir izraelitų šeimų galvas Viešpaties Sandoros skryniai perkelti iš Dovydo miesto Siono.
2. Visi Izraelio vyrai susirinko pas karalių Saliamoną etanimo mėnesį, kuris yra septintasis mėnuo, šventės metu.
3. Atėjo visi Izraelio vyresnieji, ir kunigai paėmė skrynią.
4. Ir jie nešė Viešpaties skrynią, Susitikimo palapinę ir visus šventus indus, kurie buvo palapinėje; kunigai ir levitai nešė juos.
5. Karalius Saliamonas ir visi izraelitai, susirinkę pas jį, ėjo priešais skrynią ir aukojo tiek avių ir galvijų, kad buvo neįmanoma jų suskaičiuoti.
6. Kunigai įnešė Viešpaties Sandoros skrynią į Šventų švenčiausiąją po cherubų sparnais.
7. Cherubų sparnai buvo išskleisti virš skrynios ir cherubai dengė skrynią bei jos kartis.
8. Kartys buvo tokios ilgos, kad jų galai buvo matomi šventykloje, tačiau iš lauko jie nebuvo matomi. Jos ten pasiliko iki šios dienos.
9. Skrynioje buvo tik dvi akmeninės plokštės, kurias Mozė įdėjo Horebe, kai Viešpats padarė sandorą su izraelitais, jiems išėjus iš Egipto krašto.
10. Kunigams išėjus iš šventyklos, debesis pripildė Viešpaties namus
11. taip, kad kunigai negalėjo tarnauti dėl debesies, nes Viešpaties šlovė pripildė Viešpaties namus.
12. Tuomet Saliamonas tarė: „Viešpats kalbėjo, kad nori gyventi tirštoje tamsoje.
13. Aš pastačiau Tau namus, kuriuose gyventum, vietą, kurioje pasiliktum per amžius.“
14. Karalius atsisukęs palaimino visus susirinkusius izraelitus, kurie stovėjo.
15. Jis sakė: „Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris įvykdė, ką pažadėjo mano tėvui Dovydui, sakydamas:
16. „Nuo tos dienos, kai išvedžiau savo tautą Izraelį iš Egipto, Aš nepasirinkau jokio miesto iš visų Izraelio giminių statyti namams, kur būtų mano vardas, bet išsirinkau Dovydą, kad jis valdytų mano tautą – Izraelį.“
17. Mano tėvas Dovydas norėjo pastatyti namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui.
18. Viešpats kalbėjo mano tėvui Dovydui: „Gerai, kad tu norėjai pastatyti namus mano vardui,
19. tačiau ne tu juos pastatysi, bet tavo sūnus, kuris tau gims, pastatys namus mano vardui.“
20. Viešpats išpildė savo žodį, kurį kalbėjo. Aš užėmiau savo tėvo Dovydo vietą ir Izraelio sostą, kaip Viešpats buvo pažadėjęs, ir pastačiau namus Viešpaties, Izraelio Dievo, vardui.
21. Ten paruošiau vietą skryniai, kurioje yra Viešpaties Sandora, sudaryta su mūsų tėvais, kai Jis išvedė juos iš Egipto krašto.“
22. Saliamonas atsistojo priešais Viešpaties aukurą viso Izraelio akivaizdoje, iškėlė rankas į dangų
23. ir sakė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, nei danguje, nei žemėje nėra dievo, kuris būtų lygus Tau, kuris būtų gailestingas ir laikytųsi sandoros su savo tarnais, kurie pasitiki Tavimi visa savo širdimi.
24. Tu ištesėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, duotą pažadą. Tu kalbėjai savo lūpomis ir įvykdei tai savo rankomis šiandien.
25. Dabar, Viešpatie, Izraelio Dieve, įvykdyk tai, ką pažadėjai savo tarnui Dovydui, mano tėvui, sakydamas: „Izraelio soste nepritrūksi vyro mano akivaizdoje, jei tik tavo sūnūs saugos savo kelius ir vaikščios priešais mane, kaip tu vaikščiojai.“
26. Izraelio Dieve, meldžiu: įvykdyk pažadą, kurį davei savo tarnui Dovydui, mano tėvui.
27. Bet argi Dievas iš tiesų gyvens žemėje? Štai dangus ir dangų dangūs nepajėgia Tavęs sutalpinti, juo labiau šitie namai, kuriuos pastačiau.
28. Atsižvelk į savo tarno maldą ir prašymą, Viešpatie, mano Dieve, išklausyk šauksmą ir maldą, kuria Tavo tarnas meldžiasi Tavo akivaizdoje šiandien.
29. Težvelgia Tavo akys į šiuos namus dieną ir naktį, į vietą, apie kurią sakei: „Ten bus mano vardas!“ Išklausyk savo tarno maldą, kai jis melsis šioje vietoje.
30. Išgirsk savo tarno ir savo tautos maldavimą, kai jie melsis šioje vietoje. Išgirsk danguje, kur Tu gyveni, ir atleisk.
31. Jei kas nusikals savo artimui ir ateis į šituos namus prie Tavo aukuro prisiekti,
32. išgirsk danguje ir teisk savo tarnus: pasmerk kaltąjį pagal jo nusikaltimą ir išteisink teisųjį, atlygindamas jam pagal jo teisumą.
33. Jei Tavo tauta Izraelis bus nugalėta priešo dėl to, kad Tau nusidėjo, ir jei ji atsigręš į Tave, išpažins Tavo vardą, melsis ir maldaus Tavęs šituose namuose,
34. išgirsk danguje, atleisk savo tautai Izraeliui nuodėmę ir sugrąžink ją į žemę, kurią davei jų tėvams.
35. Jei dangus bus uždarytas ir nebus lietaus dėl to, kad jie nusidėjo, ir jei jie melsis šitoje vietoje, išpažins Tavo vardą ir nusigręš nuo savo nuodėmės, už kurią juos baudi,
36. išgirsk danguje ir atleisk savo tarnų, Izraelio tautos, nuodėmę, parodyk jiems gerą kelią, kuriuo jie turi eiti, ir duok lietaus kraštui, kurį jiems davei paveldėti.
37. Jei badas ar maras siaus krašte, jei pūs karštas pietų vėjas, jei miltligė ir skėriai naikins derlių, jei žmones miestuose apsups priešas, užeis vargai ar ligos
38. ir visa Izraelio tauta ar atskiras žmogus melsis, ištiesę rankas šitų namų link,
39. išklausyk danguje, atleisk jiems ir atlygink kiekvienam pagal jo kelius, kaip Tu matai jo širdyje, nes Tu vienas pažįsti kiekvieno žmogaus širdį,
40. kad jie Tavęs bijotų, kol gyvens žemėje, kurią davei mūsų tėvams.
41. Jei svetimšalis, ne Tavo tautos Izraelio žmogus, ateis iš tolimo krašto dėl Tavo vardo
42. (nes jie išgirs apie Tavo didingą vardą, Tavo stiprią ranką ir ištiestą ranką), ir kai jis ateis ir melsis prie šitų namų,
43. išklausyk jį danguje ir įvykdyk visa, ko jis Tavęs prašys, kad visos žemės tautos pažintų Tavo vardą, bijotų Tavęs kaip Tavo tauta Izraelis ir patirtų, jog šitie namai, kuriuos pastačiau, vadinami Tavo vardu.
44. Jei Tavo tauta išeitų kariauti su priešais, kad ir kur Tu juos pasiųstum, ir melstųsi atsigręžusi į šį miestą ir šiuos namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,
45. išgirsk danguje jų maldą ir prašymą ir apgink jų teises.
46. Jei izraelitai Tau nusidės, – juk nėra žmogaus, kuris nenusidėtų, – ir Tu užsirūstinęs juos atiduosi priešui, kuris paims juos nelaisvėn ir išves į tolimą priešo šalį,
47. ir jei jie ten būdami susipras, gailėsis, atsivers ir Tavęs maldaus, sakydami: „Mes nusidėjome, elgėmės neteisingai ir padarėme piktadarystę“,
48. ir gręšis į Tave visa savo širdimi bei visa savo siela priešų šalyje, į kurią jie buvo išvesti, ir melsis Tau, atsigręžę į šalį, kurią davei jų tėvams, į miestą, kurį išsirinkai, ir į namus, kuriuos pastačiau Tavo vardui,
49. išklausyk danguje jų maldas ir maldavimus ir apgink jų teises,
50. ir atleisk savo tautai, kuri Tau nusidėjo, visus jos nusikaltimus. Sukelk gailestį priešams, kurie juos laiko nelaisvėje, kad tie jų pasigailėtų,
51. nes jie yra Tavo tauta ir Tavo nuosavybė, kurią Tu išvedei iš Egipto – iš geležinės krosnies.
52. Viešpatie, pažvelk į savo tarno ir Izraelio tautos maldavimus, išklausyk juos, kai jie šaukiasi Tavęs.
53. Viešpatie Dieve, Tu juos išskyrei iš visų žemės tautų ir pasirinkai sau, kaip kalbėjai per savo tarną Mozę, išvesdamas mūsų tėvus iš Egipto.“
54. Kai Saliamonas baigė šitą maldą, jis atsikėlė nuo Viešpaties aukuro, kur klūpojo iškeltomis rankomis,
55. ir stovėdamas laimino visus susirinkusius, garsiu balsu sakydamas:
56. „Palaimintas Viešpats, kuris davė ramybę savo tautai Izraeliui, kaip buvo pažadėjęs; neliko neišpildytas nė vienas žodis iš viso gerojo pažado, kurį Jis davė per savo tarną Mozę.
57. Viešpats, mūsų Dievas, tebūna su mumis, kaip Jis buvo su mūsų tėvais, tegul nepalieka ir neapleidžia mūsų,
58. bet tepalenkia mūsų širdis prie savęs, kad vaikščiotume Jo keliais, vykdytume Jo įsakymus, nuostatus ir potvarkius, kuriuos Jis davė mūsų tėvams.
59. Šitie mano maldos žodžiai, tarti Viešpaties akivaizdoje, tebūna šalia Viešpaties, mūsų Dievo, dieną ir naktį, kad Jis apgintų savo tarno ir savo tautos Izraelio teises bet kuriuo metu, kai to reikia,
60. kad visos žemės tautos žinotų, jog Viešpats yra Dievas ir nėra kito.
61. Tebūna jūsų širdys tobulos prieš Viešpatį, mūsų Dievą, kad jūs gyventumėte pagal Jo nuostatus ir vykdytumėte Jo įsakymus.“
62. Po to karalius ir visas Izraelis aukojo aukas Viešpačiui.
63. Saliamonas aukojo dvidešimt du tūkstančius galvijų ir šimtą dvidešimt tūkstančių avių kaip padėkos auką Viešpačiui. Taip karalius ir visi izraelitai pašventino Viešpaties namus.
64. Tą pačią dieną karalius pašventino vidurinį kiemą prieš Viešpaties namus, nes ten jis aukojo deginamąsias aukas, duonos aukas ir padėkos aukų taukus, kadangi varinis Viešpaties aukuras buvo per mažas sutalpinti deginamąsias aukas, duonos aukas ir padėkos aukų taukus.
65. Saliamonas su visu Izraeliu nuo Hamato iki Egipto upės šventė Viešpaties, mūsų Dievo, akivaizdoje septynias dienas ir kitas septynias, iš viso keturiolika dienų.
66. Aštuntą dieną jis paleido žmones; jie palaimino karalių ir nuėjo į savo palapines, džiaugdamiesi dėl to gero, kurį Viešpats padarė savo tarnui Dovydui ir visai Izraelio tautai.