1 Samuelio 13 LBD

1. Saulius buvo ... metų, kai tapo karaliumi ir karaliavo Izraelyje ... dvejus metus.

2. Saulius išsirinko iš Izraelio tris tūkstančius vyrų. Du tūkstančiai buvo su Sauliumi Michmaše ir Betelio aukštumose, o vienas tūkstantis buvo su Jehonatanu Benjamino Gibėjoje. Likusius vyrus jis paleido namo į palapines.

3. Jehonatanas nugalėjo Gibėjoje buvusią filistinų įgulą; filistinai apie tai sužinojo. Saulius paliepė pūsti ragus visame krašte, tardamas: „Teišgirsta hebrajai!“

4. Visas Izraelis išgirdo: „Saulius nugalėjo filistinų įgulą! Izraelis užsitraukė filistinų neapykantą!“ Žmonės buvo pašaukti telktis pas Saulių į Gilgalą.

5. Filistinai savo ruožtu kovai su Izraeliu sutelkė trisdešimt tūkstančių vežimų ir šešis tūkstančius raitelių, o karių tiek daug, kiek pajūryje smilčių. Jie atžygiavo ir pasistatė stovyklą prie Michmašo į rytus nuo Bet Aveno.

6. Izraelio vyrai pamatė atsidūrę pavojuje, nes kariuomenės padėtis buvo sunki, ir žmonės išsislapstė olose, urvuose, tarp uolų, kapuose ir vandens talpyklose.

7. Kiti hebrajai perėjo Jordaną į Gado ir Gileado žemę. Saulius vis dar buvo Gilgale, ir likusieji žmonės susitelkė prie jo kupini baimės.

8. Jis laukė septynias dienas – iki laiko, kurį buvo nustatęs Samuelis. Bet Samuelis neatėjo, ir žmonės pradėjo slapta trauktis nuo Sauliaus.

9. Tad Saulius paliepė: „Paruoškite deginamąją auką ir bendravimo aukas“, – ir atnašavo deginamąją auką.

10. Vos jam baigus atnašauti deginamąją auką, atėjo Samuelis. Saulius išėjo jo pasitikti ir pasveikinti.

11. „Ką tu darei?“ – klausė Samuelis. Saulius atsakė: „Matydamas, kad žmonės slapta traukiasi nuo manęs, o tu neatėjai skirtu laiku, ir filistinai jau susitelkę Michmaše,

12. tariau sau: ‘Štai filistinai tuojau atžygiuos prieš mane į Gilgalą, o aš dar neieškojau VIEŠPATIES malonės’. Taigi iš nerimo ir atnašavau deginamąją auką“.

13. Samuelis tarė Sauliui: „Pasielgei kvailai, nesilaikydamas VIEŠPATIES, tavo Dievo, tau duoto įsakymo! VIEŠPATS būtų patvirtinęs tavo karaliavimą Izraelyje visam laikui,

14. bet dabar tavo karaliavimas neišliks. VIEŠPATS susiieškojo vyrą pagal savo širdį, VIEŠPATS paskyrė jį būti savo tautos valdovu, nes tu nevykdei, ką VIEŠPATS buvo tau įsakęs“.

15. Samuelis pakilo ir nuėjo iš Gilgalo savo keliu. Bet likusieji žmonės, žygiuodami nuo Gilgalo Benjamino Gibėjos link, nuėjo su Sauliumi prisidėti prie kariuomenės. Saulius apžiūrėjo pasilikusius žmones – apie šešis šimtus vyrų.

16. Saulius, jo sūnus Jehonatanas ir su jais pasilikę kariai apsistojo Benjamino Geboje, o filistinai turėjo stovyklą Michmaše.

17. Tada iš filistinų stovyklos išėjo trys būriai kareivių krašto niokoti. Vienas būrys pasuko Ofros keliu į Šualo sritį,

18. kitas – Bet Horono kryptimi, o trečias pasuko kalno, dunksančio virš Ceboimų slėnio dykumos pusėje, link.

19. Visame Izraelio krašte nebuvo galima rasti kalvio, nes filistinai buvo uždraudę kalvystę: „Antraip hebrajai pasidirbs sau kalavijų ar iečių!“

20. Taigi visi izraelitai turėdavo eiti pas filistinus galąsti noragų, kauptuvų, kirvių ar pjautuvų.

21. Mokestis už galandymą buvo du trečdaliai šekelio už noragą, kauptuvą bei trišakę ir trečdalis šekelio už kirvio galandymą bei akstino jaučiams varyti ištiesinimą.

22. Todėl mūšio dieną nebuvo galima rasti nei kalavijo, nei ieties rankose karių, buvusių su Sauliumi ir Jehonatanu. Juos turėjo tik Saulius ir Jehonatanas.

23. Filistinų įgula buvo įžygiavusi į Michmašo perėją.