1 Samuelio 23 KBV

1. Dovydui pranešė, kad filistinai kariauja prieš Keilą ir plėšia klojimus.

2. Dovydas klausė Viešpaties: „Ar man eiti ir pulti filistinus?“ Viešpats atsakė Dovydui: „Eik, sumušk filistinus ir išgelbėk Keilą.“

3. Dovydo vyrai jam tarė: „Štai mes bijome jau čia, Judo žemėje. Kaip mes eisime į Keilą prieš filistinų kariuomenę?“

4. Dovydas dar kartą klausė Viešpaties. Viešpats jam atsakė: „Kelkis ir eik į Keilą; Aš atiduosiu filistinus į tavo rankas.“

5. Dovydas ir jo vyrai, nuėję į Keilą, kariavo su filistinais, nuvarė jų galvijus ir smarkiai juos sumušė. Taip Dovydas išgelbėjo Keilos gyventojus.

6. Ahimelecho sūnus Abjataras, bėgdamaspas Dovydą į Keilą, atsinešė ir efodą.

7. Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas atėjo į Keilą. Saulius tarė: „Dievas jį atidavė į mano rankas; jis pats užsidarė, įeidamas į miestą su vartais ir užkaiščiais.“

8. Saulius sušaukė visus vyrus žygiui į Keilą prieš Dovydą ir jo vyrus.

9. Dovydas sužinojo, kad Saulius slapčia rengia jam pikta, ir tarė kunigui Abjatarui: „Atnešk efodą.“

10. Dovydas meldėsi: „Viešpatie, Izraelio Dieve, tavo tarnas išgirdo, kad Saulius rengiasi ateiti į Keilą ir sunaikinti miestą dėl manęs.

11. Ar Keilos gyventojai išduos mane į jo rankas? Ar Saulius ateis, kaip tavo tarnas girdėjo? Viešpatie, Izraelio Dieve, meldžiu, pasakyk savo tarnui.“ Viešpats atsakė: „Jis ateis.“

12. Dovydas klausė: „Ar Keilos vyrai išduos mane ir mano vyrus Sauliui?“ Viešpats atsakė: „Išduos.“

13. Tada Dovydas ir jo vyrai, kurių buvo apie šešis šimtus, išėję iš Keilos, ėjo, kur galėjo eiti. Kai Sauliui buvo pranešta, kad Dovydas pabėgo iš Keilos, jis atšaukė savo žygį.

14. Dovydas apsistojo dykumos tvirtovėse ir pasiliko kalnuose, Zifo dykumoje. Saulius visą laiką jo ieškojo, tačiau Dievas neatidavė jo į Sauliaus rankas.

15. Būdamas Horešoje, Zifo tyruose, Dovydas matė, kad Saulius išėjo ieškoti jo gyvybės.

16. Sauliaus sūnus Jehonatanas atėjo pas Dovydą į Horešą ir sustiprino jo ranką Viešpatyje.

17. Jis tarė jam: „Nebijok, mano tėvas Saulius tavęs neras. Tu tapsi Izraelio karaliumi, o aš būsiu šalia tavęs. Mano tėvas Saulius tai žino.“

18. Juodu Viešpaties akivaizdoje sudarė sandorą. Dovydas pasiliko Horešoje, o Jehonatanas sugrįžo į savo namus.

19. Keletas Zifo gyventojų nuėjo pas Saulių į Gibėją ir pranešė: „Dovydas slapstosi pas mus Horešos tvirtovėse prie Hachilos kalvos, į pietus nuo Ješimono.

20. Taigi dabar, karaliau, ateik, kaip tavo siela to trokšta, o mūsų darbas bus atiduoti jį į karaliaus rankas.“

21. Saulius tarė: „Viešpats telaimina jus, kad manęs pasigailėjote.

22. Eikite, viską paruoškite ir sužinokite vietą, kur jis yra ir kas jį ten matė; man pranešta, kad jis esąs labai gudrus.

23. Išžvalgykite ir sužinokite visas slėptuves, kuriose jis slapstosi; tada sugrįžkite pas mane su tikromis žiniomis, iraš eisiu su jumis. Jei jis tebėra krašte, aš surasiu jį tarp visų Judo tūkstančių.“

24. Jie nuėjo į Zifą pirma Sauliaus. Dovydas ir jo vyrai buvo Maono dykumoje, lygumoje į pietus nuo Ješimono.

25. Saulius ir jo vyrai išėjo jo ieškoti. Dovydui apie tai buvo pranešta, todėl jis pasitraukė į Maono dykumą prie uolos. Saulius, tai išgirdęs, vijosi Dovydą į Maono dykumą.

26. Saulius ėjo viena kalno puse, o Dovydas su savo vyrais – kita. Dovydas skubiai traukėsi nuo Sauliaus, nes Saulius su savo vyrais supo Dovydą ir jo vyrus, norėdami juos sugauti.

27. Tačiau pas Saulių atėjo pasiuntinys ir pranešė: „Skubiai sugrįžk, nes filistinai užpuolė kraštą!“

28. Saulius liovėsi vytis Dovydą, sugrįžo ir kariavo su filistinais. Todėl ta vieta pavadinta Perskyrimo uola.

29. Dovydas pasitraukė į En Gedžio tvirtoves.