1 Samuelio 25 KBV

1. Samuelis mirė, visi izraelitai susirinko, apraudojo jį ir palaidojo jo namuose Ramoje. Dovydas pakilo ir nuėjo į Parano dykumą.

2. Maone gyveno vyras, kuris turėjo nuosavybę Karmelyje. Jis buvo labai turtingas: turėjo tris tūkstančius avių ir tūkstantį ožkų. Kartą jis kirpo avis Karmelyje.

3. Jo vardas buvo Nabalas, o jo žmonos – Abigailė. Moteris buvo išmintinga ir graži, bet jos vyras šiurkštus ir blogo elgesio; jis buvo iš Kalebo namų.

4. Būdamas dykumoje Dovydas išgirdo, kad Nabalas kerpa avis.

5. Jis pasiuntė dešimt jaunuolių ir sakė jiems: „Eikite į Karmelį pas Nabalą ir pasveikinkite jį mano vardu.

6. Sakykite jam: „Ramybė tebūna tau, ramybė tavo namams ir ramybė viskam, ką turi.

7. Sužinojau, kad kerpamos tavo avys. Tavo piemenys buvo su mumis. Mes jiems nieko blogo nepadarėmeir jiems nieko netrūko, kol jie buvo Karmelyje.

8. Paklausk savo jaunuolių, ir jie tau patvirtins. Teatranda mano jaunuoliai malonę tavo akyse, nes atėjome gerądieną. Todėl prašau, duok, ką ras tavo ranka, savo tarnams ir savo sūnui Dovydui.“

9. Dovydojaunuoliai atėję kalbėjo Nabalui visus tuos žodžius Dovydo vardu ir laukė atsakymo.

10. Nabalas atsakė Dovydo tarnams: „Kas yra Dovydas? Kas yra Jesės sūnus? Šiandien yra daug tarnų, pabėgusiųnuo savo valdovų.

11. Argi aš atiduosiu duoną, vandenį ir mėsą, kurią prirengiau kirpėjams, žmonėms, apie kuriuos nežinau, iš kur jie?“

12. Dovydo jaunuoliai grįžo atgal ir papasakojo jam viską, ką buvo girdėję.

13. Dovydas tarė savo vyrams: „Kiekvienas prisijuoskite kardą.“ Visi apsiginklavo ir maždaug keturi šimtai vyrų sekė Dovydą, o du šimtai pasiliko prie daiktų.

14. Tuo metu vienas Nabalo tarnų pranešė Nabalo žmonai Abigailei: „Dovydas atsiuntė iš dykumos pasiuntinius pasveikinti mūsų šeimininką, o tas juos išplūdo.

15. Tie vyrai buvo mums labai geri. Jie mums nepadarė jokios skriaudos, mes nieko nepasigedome per visą laiką, kurį praleidome drauge su jais.

16. Jie buvo mums siena naktį ir dieną, kai bandą ganėme netoli jų.

17. Taigi dabar pagalvok ir nuspręsk, ką darysi. Nelaimė tikrai gresia mūsų šeimininkui ir visai jo šeimynai. Jis yra Belialo vaikas, su kuriuoneįmanoma kalbėtis.“

18. Abigailė skubiai paėmė du šimtus duonos kepalų, dvi odines vyno, penkias paruoštas avis, penkis saikus skrudintų grūdų, šimtą džiovintų vynuogių kekių, du šimtus figų pyragaičių ir sukrovė ant asilų.

19. Ji įsakė savo tarnams: „Eikite pirma manęs, o aš eisiu paskui jus.“ Savo vyrui Nabalui ji nieko nesakė.

20. Jodama ant asilo kalno pašlaite, ji sutiko Dovydą ir jo vyrus, ateinančius priešais.

21. Dovydas buvo pasakęs: „Veltui saugojau dykumoje visa, kas Nabalui priklauso taip, kad jis nieko nepasigedo. Jis man atsilygino piktu už gera.

22. Tegul Dievas tai ir dar daugiau padaro su Dovydo priešais, jei iki ryto palikčiau gyvą bent vieną iš jo vyrų.“

23. Abigailė, pamačiusi Dovydą, skubiai nulipo nuo asilo, parpuolė prieš Dovydą ir nusilenkė iki žemės.

24. Parpuolusi prie jo kojų, kalbėjo: „Valdove, ant manęs tebūna kaltė. Meldžiu, leisk savo tarnaitei kalbėti ir išklausyk ją.

25. Mano valdove, prašau nekreipti dėmesio į tą Belialo žmogų Nabalą, nes koks jo vardas, toks ir jis pats. Jo vardas Nabalas, ir jis pilnas kvailumo. Aš, tavo tarnaitė, nemačiau savo valdovo jaunuolių, kuriuos buvai atsiuntęs.

26. Dabar, mano valdove, kaip Viešpats gyvas ir gyva tavo siela, Viešpats sulaikė tave, kad nenusikalstum, praliedamaskraują ir keršydamassavo ranka. Tavo priešai, kurie siekia pikto mano valdovui, tegul tampa kaip Nabalas.

27. Štai dovanos, kurias tavo tarnaitė atgabeno savo valdovui, atiduok jas jaunuoliams, kurie seka mano valdovą.

28. Atleisk savo tarnaitei nusikaltimą. Viešpats tikrai pastatys mano valdovui tvirtus namus, nes tu kovoji Viešpaties kovas ir tavyje nerasta blogio per visas tavo dienas.

29. O jei kas tave persekiotų ir tavo gyvybės ieškotų, tai Viešpats, tavo Dievas, saugos tave, o tavo priešų sielas Jis nusvies lyg mėtykle.

30. Kai Viešpats įvykdys visa, ką Jistau pažadėjo, ir tave padarys Izraelio valdovu,

31. tai nereikės mano valdovui liūdėti ir jo širdis nesigrauš, kad be reikalo praliejai kraują, norėdamas pats atkeršyti. Kai Viešpats padarys gera mano valdovui, atsimink savo tarnaitę.“

32. Dovydas atsakė Abigailei: „Palaimintas Viešpats, Izraelio Dievas, kuris šiandien atsiuntė tave manęs pasitikti.

33. Palaimintas tavo patarimas ir palaiminta tu, nesšiandien mane sulaikei nuo kraujo praliejimo ir sukliudei man pačiam už save atkeršyti.

34. Tikrai, kaip gyvas Viešpats, IzraelioDievas, kuris man neleido tavęs nuskriausti, jei nebūtum paskubėjusi manęs pasitikti, iki ryto aušros nebūtų likę Nabalui nė vieno vyro.“

35. Dovydas priėmė iš jos viską, ką ji jam atgabeno, ir tarė: „Eik rami į savo namus. Aš paklausiau tavo balso ir tavęs nepaniekinau.“

36. Abigailė sugrįžo pas Nabalą. Jis tuo metu buvo iškėlęs namuose karališką puotą. Nabalas buvo linksmas ir labai girtas, todėl ji jam nieko nesakė iki ryto.

37. Rytą, Nabalui išsiblaivius, jo žmona jam viską papasakojo. Tuomet jo širdis apmirė, ir jis sustingo kaip akmuo.

38. Praėjus maždaug dešimčiai dienų, Viešpats ištiko Nabalą, ir jis mirė.

39. Dovydas, išgirdęs, kad Nabalas mirė, tarė: „Palaimintas Viešpats, kuris įvykdė teismą Nabalui už man padarytą įžeidimą irapsaugojo mane nuo pikto. Viešpats sugrąžino Nabalo nusikaltimą ant jo galvos.“ Ir Dovydas pasiuntė pasiuntinius, ir kalbėjo Abigailei, kad nori ją vesti.

40. Dovydo tarnai, nuėję pas Abigailę į Karmelį, jai kalbėjo: „Dovydas mus atsiuntė pas tave pasakyti, kad jis nori tave vesti.“

41. Ji nusilenkė iki žemės ir tarė: „Štai tavo tarnaitė, kad tarnautų ir plautų savo valdovo tarnų kojas.“

42. Abigailė skubiai susiruošė, užsėdo ant asilo ir su penkiomis tarnaitėmis sekė paskui Dovydo pasiuntinius, ir tapo jo žmona.

43. Dovydas dar vedė Ahinoamą iš Jezreelio, ir jos abi buvo jo žmonos.

44. Saulius atidavė savo dukterį Mikalę, Dovydo žmoną, Laišo sūnui Palčiui iš Galimo.