1 Samuelio 4 KBV

1. Samuelio žodis pasiekė visą Izraelį. Izraelis pasistatė stovyklą prie Eben Ezero ir ruošėsi kariauti su filistinais, o filistinai pasistatė stovyklą prie Afeko.

2. Jie išsirikiavo prieš Izraelį, puolė ir sumušė jį, nužudydami mūšyje apie keturis tūkstančius vyrų.

3. Kai žmonės sugrįžo į stovyklą, Izraelio vyresnieji tarė: „Kodėl Viešpats leido šiandien filistinams nugalėti? Atsigabenkime iš Šilojo Viešpaties Sandoros skrynią, kad ji būtų su mumis ir mus išgelbėtų nuo priešų.“

4. Buvo pasiųsti į Šiloją pasiuntiniai, kurie atgabeno kareivijų Viešpaties, gyvenančio tarp cherubų, Sandoros skrynią. Abu Elio sūnūs, Hofnis ir Finehasas, buvo prie Dievo Sandoros skrynios.

5. Kai Viešpaties Sandoros skrynia pasiekė stovyklą, visi izraelitai šaukė taip garsiai, kad net žemė drebėjo.

6. Filistinai, išgirdę šauksmą, klausė: „Ką reiškia šitas riksmas hebrajų stovykloje?“ Ir jie sužinojo, kad buvo atgabenta Viešpaties skrynia.

7. Filistinai išsigando, nes sakė: „Dievas atėjo pas juos į stovyklą. Vargas mums, nes anksčiau taip nebuvo!

8. Vargas mums! Kas mus išgelbės iš šitų galingų dievų? Tai dievai, kurie baudė Egiptą įvairiomis bausmėmis dykumoje.

9. Filistinai, būkite drąsūs, kad nereikėtų tarnauti hebrajams, kaip jie mums tarnavo. Nusiraminkite ir kariaukite.“

10. Filistinai kovojo ir vėl nugalėjo izraelitus, kurie visi išbėgiojo į savo palapines. Įvyko didelės žudynės, ir krito trisdešimt tūkstančių pėstininkų iš Izraelio.

11. Dievo skrynia buvo priešų paimta, o Elio sūnūs Hofnis ir Finehasas žuvo.

12. Vienas benjaminas, pabėgęs iš mūšio lauko, tą pačiądieną atvyko į Šiloją su perplėštais drabužiais ir žemėm apibarstyta galva.

13. Jam atvykus į miestą, Elis sėdėjo kėdėje šalia kelio, ir jo širdis drebėjo dėl Dievo skrynios. Kai vyras atbėgo į miestą ir viską pranešė, visas miestas ėmė raudoti.

14. Elis, išgirdęs verksmą, paklausė: „Ką reiškia šitas triukšmas?“ Tas vyras atskubėjo prie Elio ir jam pranešė.

15. Elis buvo devyniasdešimt aštuonerių metų, jo akys buvo nusilpusios ir jis nebematė.

16. Tas vyras kalbėjo Eliui: „Aš šiandien pabėgau iš mūšio lauko ir atvykau čia.“ Elis paklausė: „Kas ten atsitiko, mano sūnau?“

17. Žinios nešėjas atsakė: „Izraelis bėgo nuo filistinų, įvyko didelės žudynės. Tavo abu sūnūs – Hofnis ir Finehasas – žuvo, o Dievo skrynia yra priešų rankose.“

18. Jam paminėjus Dievo skrynią, Elis atbulas krito nuo kėdėsšalia vartų. Jo sprandas lūžo, ir jis mirė, nes buvo senas ir sunkus. Jis teisė Izraelį keturiasdešimt metų.

19. Jo marti, Finehaso žmona, buvo nėščia ir greitai turėjo gimdyti. Išgirdusi, kad Dievo skrynia pagrobta ir kad jos uošvis ir vyras mirę, ji susilenkė ir pagimdė, nes ją suėmė gimdymo skausmai.

20. Jai mirštant, prie jos stovėjusios moterys sakė: „Nebijok, tu pagimdei sūnų.“ Tačiau ji nieko neatsakė ir nebekreipė dėmesio.

21. Ji pavadino vaiką Ikabodu, sakydama: „Šlovė paliko Izraelį“, nes Dievo skrynia buvo pagrobta ir jos uošvis bei vyras mirę.

22. Ji pasakė: „Šlovė paliko Izraelį, nes Dievo skrynia pagrobta.“