1 Samuelio 7 KBV

1. Kirjat Jearimo vyrai parsigabeno Viešpaties skrynią ir ją įnešė į Abinadabo namus, esančius ant kalvos. Jo sūnų Eleazarą jie paskyrė saugoti Viešpaties skrynią.

2. Praėjo dvidešimt metų nuo tos dienos, kai Viešpaties skrynia buvo atgabenta į Kirjat Jearimą. Visas Izraelis atsigręžė į Viešpatį.

3. Ir Samuelis tarė visiems izraelitams: „Jei jūs visa širdimi norite grįžti prie Viešpaties, pašalinkite iš savo tarpo svetimus dievus bei Astartę, paruoškite savo širdis Viešpačiui ir tarnaukite Jam vienam; tada Jis jus išgelbės iš filistinų.“

4. Izraelitai pašalino Baalą bei Astartę ir tarnavo vienam Viešpačiui.

5. Po to Samuelis sakė: „Sušaukite visą Izraelį į Micpą; aš melsiuosi už jus Viešpačiui.“

6. Jie, susirinkę Micpoje, sėmė vandenį ir jį išliejo Viešpaties akivaizdoje, pasninkavo visą dieną ir sakė: „Mes nusidėjome Viešpačiui.“ Samuelis teisė izraelitus Micpoje.

7. Filistinai išgirdo, kad izraelitai susirinko į Micpą, ir jų kunigaikščiai pakilo prieš Izraelį. Izraelitai, tai išgirdę, nusigando

8. ir tarė Samueliui: „Nepaliauk melsti Viešpatį, mūsų Dievą, kad Jis mus išgelbėtų iš filistinų.“

9. Samuelis paėmė žindomą ėriuką ir paaukojo visą Viešpačiui kaip deginamąją auką. Samuelis šaukėsi Viešpaties dėl Izraelio, ir Viešpats jį išklausė.

10. Samueliui aukojant deginamąją auką, filistinai pradėjo kovą su Izraeliu. Bet tą dieną Viešpats išgąsdino filistinus didele perkūnija taip, kad jie pakriko, ir izraelitai juos nugalėjo.

11. Išėję iš Micpos, izraelitai persekiojo filistinus ir juos žudė iki Bet Karo.

12. Tarp Micpos ir Šeno Samuelis pastatė akmenį ir jį pavadino Eben Ezeru, sakydamas: „Viešpats mums padėjo iki šiol.“

13. Filistinai buvo nugalėti ir daugiau nepuolė Izraelio; ir Viešpaties ranka buvo prieš filistinus per visas Samuelio dienas.

14. Miestai nuo Ekrono iki Gato, kuriuos filistinai buvo užėmę, grįžo Izraeliui. Taip pat ir jų apylinkes Izraelis atsiėmė iš filistinų. Be to, buvo taika tarp Izraelio ir amoritų.

15. Samuelis teisė Izraelį per visas savo dienas.

16. Jis eidavo kasmet į Betelį, Gilgalą bei Micpą ir teisdavo Izraelį tose vietose.

17. Po to jis grįždavo į Ramą, nes ten buvo jo namai. Čia jis teisė Izraelį ir čia jis pastatė aukurą Viešpačiui.