1 Tesalonikiečiams 2 KBV

1. Jūs patys, broliai, žinote, kad mūsų apsilankymas pas jus nebuvo veltui.

2. Prieš tai, kaip žinote, nukentėję ir paniekinti Filipuose, mes, Dievo padrąsinti, skelbėme jums Dievo Evangeliją esant dideliam pasipriešinimui.

3. Juk mūsų skelbimas kyla ne iš klaidos nei iš netyro nusistatymo, nei iš klastingumo,

4. bet Dievo ištirti ir pripažinti tinkamais, kad mums būtų patikėta Evangelija, ją ir skelbiame taip, kad patiktume ne žmonėms, bet Dievui, kuris tiria mūsų širdis.

5. Kaip žinote, niekada nepasižymėjome pataikaujančiomis kalbomis ir paslėptu godumu, – Dievas yra liudytojas, –

6. niekada neieškojome žmonių garbės – nei tarp jūsų, nei kitur. Būdami Kristaus apaštalai, galėjome būti jums našta,

7. vis dėlto pas jus buvome švelnūs tarsi maitinanti motina, globojanti savo kūdikius.

8. Taip jūsų ilgėdamiesi, troškome pasidalyti su jumis ne tik Dievo Evangelija, bet ir savo gyvybe, nes tapote mums mylimi.

9. Jūs, broliai, atsimenate mūsų triūsą ir pastangas: dirbdami per dienas ir naktis, kad neapsunkintume nė vieno iš jūsų, skelbėme jums Dievo Evangeliją.

10. Ir jūs, ir Dievas gali paliudyti, kaip šventai, teisingai ir nepriekaištingai elgėmės su jumis, įtikėjusiais.

11. Jūs žinote, kaip kiekvieną iš jūsų raginome, kalbinome, maldavome, tarsi tėvas savo vaikus,

12. kad elgtumėtės, kaip dera prieš Dievą, kuris jus šaukia į savo karalystę ir šlovę.

13. Todėl ir mes be paliovos dėkojame Dievui, kad, priėmę Dievo žodį, kurį girdėjote iš mūsų, priėmėte jį ne kaip žmonių žodį, bet, kas jis iš tikrųjų yra, – kaip Dievo žodį, kuris ir veikia jumyse, tikinčiuosiuose.

14. Jūs, broliai, tapote sekėjais Dievo bažnyčių Kristuje Jėzuje, kurios yra Judėjoje. Jūs tą patį iškentėjote nuo savo tautiečių, kaip ir jos nuo žydų,

15. kurie nužudė Viešpatį Jėzų ir savo pranašus ir persekiojo mus. Jie nepatinka Dievui ir yra priešiški visiems žmonėms,

16. nes draudžia mums skelbti pagonims, kad šie būtų išgelbėti. Taip jie nuolat pildo savo nuodėmių saiką, ir jiems artinasi galutinė Dievo rūstybė.

17. O mes, broliai, kuriam laikui atskirti nuo jūsų – žinoma, tik kūnu, ne širdimi, – dėjome visas pastangas, kad išvystume jūsų veidus.

18. Todėl ruošėmės atvykti pas jus – bent jau aš, Paulius, ruošiausi kartą ir kitą, – tačiau mums sutrukdė šėtonas.

19. Kas gi yra mūsų viltis, džiaugsmas ir pasigyrimo vainikas? Argi ne jūs prieš mūsų Viešpatį Jėzų Kristų Jo atėjimo metu?

20. Taip, jūs esate mūsų šlovė ir džiaugsmas!