2 Metraščių 25 KBV

1. Amacijas pradėjo karaliauti būdamas dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Jehoadana iš Jeruzalės.

2. Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, tačiau ne iš visos širdies.

3. Įsitvirtinęs karalystėje, jis nužudė tuos savo tarnus, kurie nužudė jo tėvą karalių.

4. Jų vaikų jis nenužudė, kaip Mozės įstatymo knygoje parašyta, kur Viešpats įsako: „Tėvai neturi mirti dėl vaikų ir vaikai dėl tėvų, bet kiekvienas mirs dėl savo paties nuodėmės.“

5. Amacijas sušaukė Judo ir Benjamino gyventojus ir paskyrė jiems tūkstantininkus bei šimtininkus pagal jų tėvų namus. Jis suskaičiavo dvidešimties metų ir vyresnius ir rado tris šimtus tūkstančių vyrų, tinkančių karui, galinčių valdyti ietį ir skydą.

6. Be to, jis pasamdė iš Izraelio šimtą tūkstančių rinktinių karių už šimtą talentų sidabro.

7. Dievo vyras, atėjęs pas jį, tarė: „Karaliau, tegul neina su tavimi Izraelio kariuomenė, nes Viešpats nėra su Izraeliu, su Efraimo sūnumis.

8. O jeigu eisi, pasiruošk mūšiui, tačiau Dievas tave parklupdys prieš priešus, nes Dievas turi galią padėti ir parklupdyti.“

9. Amacijas kláusė Dievo vyro: „O ką daryti su šimtu talentų, kuriuos daviau Izraelio kariuomenei?“ Dievo vyras atsakė: „Dievas tau gali duoti daug daugiau negu tiek.“

10. Amacijas atskyrė iš Efraimo atėjusią kariuomenę ir paleido juos namo. Jie, degdami pykčiu Judui, grįžo į savo kraštą.

11. Amacijas įsidrąsino, išvedė savo žmones ir, atėjęs į Druskos slėnį, išžudė dešimt tūkstančių Seyro sūnų.

12. Dešimt tūkstančių jie paėmė į nelaisvę ir, užvedę juos ant uolos viršūnės, nustūmė žemyn, ir jie visi užsimušė.

13. Ta kariuomenė, kurią Amacijas pasiuntė atgal, kad jie neitų su juo, užpuolė Judo miestus nuo Samarijos iki Bet Horono, išžudė tris tūkstančius gyventojų ir prisiplėšė daug grobio.

14. Amacijas, nugalėjęs edomitus, grįždamas parsigabeno Seyro sūnų dievus, kuriuos pasistatė sau dievais, jiems aukojo ir juos garbino.

15. Viešpaties rūstybė užsidegė prieš Amaciją. Jis siuntė pranašą, kuris sakė: „Kodėl tu ieškai tos tautos dievų, kurie negalėjo išgelbėti savo tautos iš tavo rankų?“

16. Pranašui kalbant, karalius jam tarė: „Ar tu paskirtas karaliaus patarėju? Nutilk, kad nenužudyčiau tavęs.“ Pranašas nutilo, pasakęs: „Žinau, kad Dievas nusprendė pražudyti tave, nes tu taip pasielgei ir neklausei mano patarimo.“

17. Judo karalius Amacijas pasitarė ir siuntė pas Jehuvo sūnaus Jehoahazo sūnų Jehoašą, Izraelio karalių, sakydamas: „Išeik, kad susitiktume akis į akį.“

18. Izraelio karalius Jehoašas atsakė Judo karaliui Amacijui: „Libano usnis siuntė pas Libano kedrą, sakydama: „Leisk savo dukterį už mano sūnaus.“ Bet Libano laukinis žvėris prabėgdamas sutrypė usnį.

19. Tu didžiuojiesi, nugalėjęs Edomą, ir keliesi puikybėn besigirdamas. Lik namuose. Kodėl nori prisišaukti nelaimę ir žūti kartu su Judu?“

20. Amacijas nepaklausė, nes tai buvo iš Dievo, kad Jis galėtų atiduoti juos į priešų rankas, nes jie ieškojo Edomo dievų.

21. Izraelio karalius Jehoašas atėjo. Jis ir Judo karalius Amacijas susitiko Bet Šemeše, kuris priklauso Judui.

22. Izraelis nugalėjo Judą, ir šio vyrai pabėgo į savo palapines.

23. Izraelio karalius Jehoašas paėmė į nelaisvę Judo karalių Amaciją, Jehoahazo sūnaus Jehoašo sūnų, Bet Šemeše ir, atvedęs jį į Jeruzalę, nugriovė Jeruzalės sieną nuo Efraimo vartų iki Kampo vartų, keturis šimtus uolekčių.

24. Po to Izraelio karalius pasiėmė visą auksą bei sidabrą ir visus indus, rastus Dievo namuose, kuriuos prižiūrėjo Obed Edomas, taip pat karaliaus namų turtus, įkaitus ir grįžo į Samariją.

25. Jehoašo sūnus Amacijas, Judo karalius, mirus Jehoahazo sūnui Jehoašui, Izraelio karaliui, dar gyveno penkiolika metų.

26. Visi kiti Amacijo darbai, pirmieji ir paskutinieji, yra surašyti Judo ir Izraelio karalių knygoje.

27. Amacijui pasitraukus nuo Viešpaties, prieš jį kilo sąmokslas Jeruzalėje, ir jis pabėgo į Lachišą. Bet jie pasiuntė vyrus į Lachišą, ir jie jį ten nužudė.

28. Jo kūną pargabeno ant žirgų ir palaidojo prie jo tėvų Judo mieste.