2 Metraščių 34 KBV

1. Jošijas pradėjo karaliauti aštuonerių metų ir trisdešimt vienerius metus karaliavo Jeruzalėje.

2. Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, ir vaikščiojo savo tėvo Dovydo keliais, nenukrypdamas nei į kairę, nei į dešinę.

3. Aštuntaisiais savo karaliavimo metais, dar būdamas jaunuolis, jis pradėjo ieškoti savo tėvo Dovydo Dievo, o dvyliktaisiais metais jis pradėjo šalinti iš Judo ir Jeruzalės aukštumas, giraites, drožtus ir lietus atvaizdus.

4. Buvo nugriauti aukurai Baalui ir atvaizdai, kurie buvo virš jų, iškirstos giraitės, drožti bei lieti atvaizdai buvo sutrupinti į gabalus, o dulkės išbarstytos ant kapų tų, kurie jiems aukojo.

5. Kunigų kaulus jis sudegino ant jų aukurų. Taip jis išvalė Judą bei Jeruzalę.

6. Tą patį jis padarė Manaso, Efraimo ir Simeono miestuose iki Naftalio:

7. sugriovė visus aukurus, iškirto giraites, drožtus atvaizdus sudaužė į dulkes ir sunaikino visus stabus Izraelyje. Po to jis grįžo į Jeruzalę.

8. Aštuonioliktaisiais savo karaliavimo metais, baigęs valyti kraštą ir namus, jis siuntė Acalijo sūnų Šafaną, miesto valdytoją Maasėją ir metraštininką Joachą, Jehoahazo sūnų, taisyti Viešpaties namų.

9. Atėję pas vyriausiąjį kunigą Hilkiją, jie atnešė jam Dievo namams paaukotus pinigus, kuriuos levitai, durų sargai, surinko iš Manaso, Efraimo ir viso Izraelio, taip pat iš Judo, Benjamino ir Jeruzalės gyventojų.

10. Jie perdavė juos darbų prižiūrėtojams Viešpaties namuose, o tie atidavė darbininkams, kurie tvarkė Viešpaties namus –

11. dailidėms ir statybininkams pirkti tašytus akmenis bei medžius sijoms ir perdangoms, nes Judo karaliai buvo apleidę Viešpaties namus.

12. Tie vyrai dirbo ištikimai. Jų prižiūrėtojai buvo levitai iš Merario sūnų – Jahatas ir Abdijas, iš kehatų – Zacharija ir Mešulamas. Levitai, kurie grojo muzikos instrumentais,

13. vadovavo nešikams ir prižiūrėjo visus darbininkus. Keli levitai buvo raštininkai, tvarkytojai ir vartų sargai.

14. Jiems išimant Viešpaties namams paaukotus pinigus, kunigas Hilkijas rado Viešpaties Įstatymo, duoto per Mozę, knygą.

15. Hilkijas tarė raštininkui Šafanui: „Radau Įstatymo knygą Viešpaties namuose.“ Hilkijas padavė knygą Šafanui.

16. Šafanas, nunešęs knygą karaliui, pranešė, kad viskas daroma, kas buvo jiems pavesta,

17. o pinigus, rastus Viešpaties namuose, jie atidavė prižiūrėtojams ir darbininkams.

18. Tada raštininkas Šafanas pranešė karaliui: „Kunigas Hilkijas davė man knygą.“ Ir Šafanas skaitė ją karaliui.

19. Karalius, išgirdęs Įstatymo žodžius, persiplėšė drabužius

20. ir Hilkijui, Šafano sūnui Ahikamui, Michėjo sūnui Abdonui, raštininkui Šafanui ir karaliaus tarnui Asajai įsakė:

21. „Eikite ir pasiklauskite Viešpaties už mane ir visus likusius Izraelyje bei Jude dėl šitos knygos žodžių; didelė Viešpaties rūstybė bus išlieta ant mūsų, nes mūsų tėvai nesilaikė Viešpaties žodžio ir nevykdė, kas parašyta šitoje knygoje.“

22. Hilkijas ir tie, kuriems karalius buvo įsakęs, nuėjo pas pranašę Huldą (jos vyras Šalumas, Hasros sūnaus Tikvos sūnus, buvo drabužinės sargas), kuri gyveno naujoje Jeruzalės dalyje, ir kalbėjo su ja apie tai.

23. Ji atsakė: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: „Sakykite vyrui, kuris jus atsiuntė pas mane:

24. „Taip sako Viešpats: „Aš bausiu šitą vietą ir jos gyventojus visais prakeikimais, kurie surašyti knygoje, kuri buvo perskaityta Judo karaliui;

25. jie paliko mane ir degino smilkalus kitiems dievams, sukeldami mano pyktį savo rankų darbais. Mano rūstybė bus išlieta ant šitos vietos ir neužges.“

26. Judo karaliui, kuris jus siuntė pasiklausti Viešpaties, pasakykite: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: „Dėl žodžių, kuriuos tu girdėjai,

27. tavo širdis buvo minkšta ir tu nusižeminai prieš Dievą, klausydamasis žodžių prieš šitą vietą ir jos gyventojus. Kadangi nusižeminai prieš mane, persiplėšei drabužius ir verkei, tai Aš išklausiau tave.

28. Aš paimsiu tave pas tavo tėvus, tu nueisi į kapus ramybėje. Tavo akys nematys visų tų nelaimių, kurias siųsiu šitai vietai ir jos gyventojams.“ Jie visa tai pranešė karaliui.

29. Karalius sukvietė visus Judo ir Jeruzalės vyresniuosius.

30. Karalius nuėjo į Viešpaties namus, su visais Judo bei Jeruzalės gyventojais – nuo mažiausio iki didžiausio, ir kunigais bei levitais. Karalius garsiai skaitė visus žodžius iš Sandoros knygos, atrastos Viešpaties namuose.

31. Stovėdamas savo vietoje, karalius sudarė sandorą Viešpaties akivaizdoje – sekti Viešpatį ir laikytis Jo įsakymų, įspėjimų ir nuostatų; visa širdimi ir visa siela vykdyti žodžius, užrašytus šitoje Sandoros knygoje.

32. Jis įsakė laikytis sandoros visiems, gyvenantiems Jeruzalėje ir Benjamine. Jeruzalės gyventojai laikėsi savo tėvų Dievo sandoros.

33. Jošijas pašalino visus stabus iš visų Izraelio kraštų ir įsakė visiems Izraelyje tarnauti Viešpačiui, jų tėvų Dievui. Kol Jošijas buvo gyvas, jie nepasitraukė nuo Viešpaties.