2 Metraščių 36 KBV
1. Tada krašto žmonės paskelbė karaliumi Jošijo sūnų Jehoahazą jo tėvo vieton Jeruzalėje.
2. Jehoahazas, pradėdamas karaliauti, buvo dvidešimt trejų metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius.
3. Egipto karalius pašalino jį iš sosto Jeruzalėje ir uždėjo kraštui piniginę duoklę: šimtą talentų sidabro ir talentą aukso.
4. Egipto karalius padarė Jehoahazo brolį Eljakimą Judo ir Jeruzalės karaliumi ir pakeitė jo vardą į Jehojakimą. Jo brolį Jehoahazą Nekojas nusivedė į Egiptą.
5. Jehojakimas, pradėdamas karaliauti, buvo dvidešimt penkerių metų ir vienuolika metų karaliavo Jeruzalėje. Jis darė pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse.
6. Prieš jį atėjo Babilono karalius Nebukadnecaras, sukaustė jį grandinėmis ir nusivedė į Babiloną.
7. Nebukadnecaras parsigabeno į Babiloną ir Viešpaties namų indus ir padėjo juos savo šventykloje.
8. Visi kiti Jehojakimo darbai ir jo nusikaltimai yra surašyti Izraelio ir Judo karalių knygoje. Jo sūnus Jehojachinas karaliavo vietoj jo.
9. Jehojachinas, pradėdamas karaliauti, buvo aštuoniolikos metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius ir dešimt dienų. Jis darė pikta Viešpaties akyse.
10. Pavasarį karalius Nebukadnecaras išsivedė jį į Babiloną, kartu išsigabendamas ir brangiausius Viešpaties namų indus. Jo brolį Zedekiją paskyrė Judo karaliumi.
11. Zedekijas pradėjo karaliauti, būdamas dvidešimt vienų metų, ir karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų.
12. Jis darė pikta Viešpaties, savo Dievo, akyse ir nenusižemino prieš pranašą Jeremiją, kuris kalbėjo Viešpaties žodžius.
13. Be to, jis dar sukilo prieš karalių Nebukadnecarą, kuris jį buvo prisaikdinęs Dievo vardu. Jis tapo kietasprandisbeikietaširdis ir nesigręžė į Viešpatį, Izraelio Dievą.
14. Visi vyresnieji kunigai ir tauta labai nusikalto. Jie mėgdžiojo pagonių bjaurystes ir suteršė Viešpaties namus, kuriuos Jis buvo pašventinęs Jeruzalėje.
15. Viešpats, jų tėvų Dievas, nuo ankstaus ryto siuntė jiems savo pasiuntinius, nes gailėjosi savo tautos ir savo buveinės.
16. Bet jie tyčiojosi iš Dievo ir Jo pasiuntinių, niekino Jo pranašus ir Jo žodžius, kol galiausiai Viešpaties rūstybė išsiliejo tautai ir nebebuvo išsigelbėjimo.
17. Jis atvedė prieš juos chaldėjų karalių, kuris išžudė Judo jaunuolius šventyklos namuose ir nepagailėjo nei jaunuolio, nei mergaitės, nei seno – visus Jis atidavė į jo rankas.
18. Taip pat visus Dievo namų reikmenis, didelius ir mažus, ir Viešpaties namų, karaliaus bei jo vyresniųjų turtus jis išgabeno į Babiloną.
19. Po to jie sudegino Dievo namus, sugriovė Jeruzalės sienas, sudegino visus rūmus, o brangius daiktus sunaikino.
20. Išlikusius gyvus išsivedė į Babiloną; jie tapo jo ir jo sūnų vergais iki persų karalystės įsigalėjimo,
21. kad įvyktų Jeremijo paskelbtas Viešpaties žodis: žemė atsidžiaugė savo šabu, nes kai ji buvo negyvenama, ji ilsėjosi septyniasdešimt metų.
22. Kad išsipildytų Jeremijo paskelbtas Viešpaties žodis, pirmaisiais persų karaliaus Kyro metais Viešpats paragino persų karalių Kyrą visoje savo karalystėje žodžiu ir raštu paskelbti:
23. „Taip sako persų karalius Kyras: „Viešpats, dangaus Dievas, man atidavė visas žemės karalystes; Jis man pavedė atstatyti Jo namus Jeruzalėje, kuri yra Jude. Kas iš jūsų yra iš Jo tautos, Viešpats, jo Dievas, tebūna su juo, ir jis teeina.“