2 Korintiečiams 10 KBV

1. Aš pats, Paulius, jus maldauju Kristaus romumu ir švelnumu – aš, kuris „akistatoje su jumis esu toks nusižeminęs, o už akių toks drąsus“.

2. Aš jus maldauju, kad atvykęs neturėčiau pasirodyti smarkuoliu, pasiryžusiu griežtai sudrausti kai kuriuos, manančius, jog mes elgėmės pagal kūną.

3. Nors mes gyvename kūne, kovojame ne pagal kūną.

4. Mūsų kovos ginklai ne kūniški, bet jie Dievo galia griauna tvirtoves.

5. Jais mes nugalime samprotavimus ir bet kokią puikybę, kuri sukyla prieš Dievo pažinimą, ir paimame nelaisvėn kiekvieną mintį, kad paklustų Kristui,

6. esame pasiruošę nubausti bet kokį neklusnumą, kai tik jūsų klusnumas taps tobulas.

7. Negi viską vertinate pagal išorę? Jei kas įsitikinęs, kad yra Kristaus, tegul pamąsto dar kartą: kaip jis Kristaus, taip ir mes.

8. O jei panorėčiau daugiau pasigirti ta valdžia, kurią Viešpats mums suteikė jums ugdyti, o ne griauti, tai nebūtų man gėdos.

9. Beje, nenorėčiau pasirodyti bauginąs jus laiškais.

10. Nes „laiškai, – sako, – yra svarūs ir stiprūs, bet kūno išvaizda menka ir iškalba prasta“.

11. Kas taip mano, teįsidėmi, jog kokie esame iš tolo, laiško žodžiais, tokie būsime ir vietoje, darbais.

12. Mes nedrįstame savęs išskirti ar lyginti su kai kuriais žmonėmis, kurie patys save giria. Juk jie, matuodami save pagal save pačius ir lygindami save su savimi, elgiasi neprotingai.

13. Mes nesigirsime be saiko, o tik iki tų ribų, kurias mums Dievas užbrėžė ir kurios siekia net ligi jūsų.

14. Mes nepersistengiame, – tarytum nebūtume pasiekę jūsų, – nes Kristaus Evangelija pasiekėme ir jus.

15. Nesigiriame be saiko svetimo darbo vaisiais, bet turime viltį, jūsų tikėjimui augant, su jumis peraugti ligšiolines ribas,

16. kad galėtume skelbti Evangeliją už jūsų ribų ir nesigirti kito atliktu darbu svetimoje srityje.

17. „Kas giriasi, tesigiria Viešpačiu!“

18. Tinkamas ne tas, kuris pats save giria, bet tas, kurį Viešpats pagiria.