2 Korintiečiams 11 KBV

1. O, kad jūs pakęstumėte truputėlį mano kvailumo! Betgi jūs ir pakenčiate.

2. Aš pavyduliauju dėl jūsų Dievo pavydu, nes sužiedavau jus su vienu vyru, kad nuvesčiau jus Kristui kaip skaisčią mergelę.

3. Bet bijau, kad kaip gyvatė savo gudrumu suvedžiojo Ievą, taip ir jūsų mintys nesugestų be paprastumo Kristuje.

4. Mat jei kas užklydęs ima skelbti kitą Jėzų, kurio mes neskelbėme, arba jei jūs priimate kitą dvasią, kurios nebuvote priėmę, ar kitą evangeliją, kurios nebuvote gavę, jūs ramiausiai tai pakenčiate.

5. Bet aš manau nesąs prastesnis už pačius didžiausius apaštalus.

6. Ir jei man trūksta iškalbingumo, tai anaiptol ne pažinimo. Ir tai jums esame aiškiai įrodę visais atžvilgiais.

7. Nejaugi nusidėjau, kad pažeminau save ir išaukštinau jus, paskelbdamas jums Dievo Evangeliją už dyką?

8. Apiplėšiau kitas bažnyčias, imdamas iš jų atlyginimą, kad galėčiau tarnauti jums.

9. O būdamas pas jus ir stokodamas, nė vieno neapsunkinau, nes ko man trūko, parūpino iš Makedonijos atvykę broliai. Aš saugojausi ir ateityje saugosiuos tapti jums našta bet kuria prasme.

10. Sakau jums vardan Kristaus tiesos, esančios manyje, kad šio pasididžiavimo Achajos srityse niekas iš manęs neatims.

11. Kodėl? Ar todėl, kad jūsų nemyliu? Dievas žino!

12. Ką darau, darysiu ir toliau, kad negalėtų pasiteisinti norintys pasiteisinti, kad tuo, kuo giriasi, jie pasirodytų esą tokie, kaip ir mes.

13. Juk tokie yra netikri apaštalai, klastingi darbininkai, besidedantys Kristaus apaštalais.

14. Ir nenuostabu, juk pats šėtonas apsimeta šviesos angelu.

15. Tad nieko ypatingo, jei jo tarnai apsimeta teisumo tarnais. Bet jų galas bus pagal jų darbus.

16. Kartoju: tegu nė vienas nelaiko manęs kvailiu! O jeigu jau laikote, tai paklausykite manęs kaip kvailo, kad irgi galėčiau truputį pasigirti.

17. Ką pasakysiu, pasakysiu ne pagal Viešpatį, bet tarytum kvailiodamas ir manydamas galįs pasigirti.

18. Matydamas, kad daug kas giriasi pagal kūną, tai pasigirsiu ir aš.

19. Juk, būdami protingi, mielai pakenčiate kvailius.

20. Nes jūs pakenčiate, kai jus pavergia, kai apryja, kai atima, kai didžiuojasi, kai smogia per veidą.

21. Mūsų gėdai pasakysiu, kad buvome tam per silpni. Bet jei kas kuo nors drąsus, – tai sakau iš kvailumo, – aš drąsus taip pat.

22. Jie žydai? Ir aš. Jie izraelitai? Ir aš. Jie Abraomo palikuonys? Ir aš.

23. Jie Kristaus tarnai? Kalbu kaip kvailys: aš juo labiau! Aš daug daugiau darbavausi, gavau rykščių be saiko, daugiau kalėjau ir daugel kartų buvau mirties pavojuje.

24. Nuo žydų gavau penkis kartus po keturiasdešimt be vieno kirčio.

25. Tris kartus buvau muštas lazdomis, vienąkart buvau užmėtytas akmenimis. Tris kartus pergyvenau laivo sudužimą, ištisą parą plūduriavau jūroje.

26. Dažnai keliaudavau, vis grėsė pavojai upėse, pavojai nuo plėšikų, pavojai nuo tautiečių ir nuo pagonių. Pavojai tykojo mieste, dykumoje, jūroje, nuo netikrų brolių.

27. Kenčiau nuovargį ir skausmą, dažnai budėjau naktimis, alkau ir troškau, dažnai pasninkavau, kenčiau šaltį ir nuogumą.

28. Neminint viso kito, kas atsitinka kasdien, rūpinuosi visomis bažnyčiomis.

29. Jei kas silpsta, ar aš nesilpstu? Jei kas piktinasi, ar aš nedegu apmaudu?

30. Jei reikia girtis, girsiuosi savo silpnumu.

31. Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, kuris palaimintas per amžius, žino, kad nemeluoju.

32. Damaske karaliaus Areto valdytojas saugojo damaskiečių miestą, norėdamas mane suimti,

33. bet buvau pro langą nuleistas pintinėje per sieną ir taip ištrūkau iš jo rankų.