2 Korintiečiams 3 KBV

1. Ar pradėsime iš naujo jums prisistatinėti? Gal mums reikia, kaip kai kuriems, palydimųjų laiškų jums ir iš jūsų?

2. Jūs esate mūsų laiškas, įrašytas mūsų širdyse, visų žmonių suprantamas ir skaitomas.

3. Jūs pasirodote esą Kristaus laiškas, per mūsų tarnystę parašytas ne rašalu, bet gyvojo Dievo Dvasia, ne akmens plokštėse, bet gyvų širdžių plokštėse.

4. Tokį pasitikėjimą Dievu mes turime per Kristų.

5. Ne todėl, kad būtume patys tinkami ką nors sumanyti tarytum iš savęs, bet mūsų tinkamumas iš Dievo,

6. kuris padarė mus tinkamus būti Naujosios Sandoros tarnais – ne raidės, bet Dvasios, nes raidė žudo, o Dvasia teikia gyvybę.

7. Jeigu mirties tarnystė, išraižyta raidėmis akmenyse, buvo tokia šlovinga, kad Izraelio vaikai negalėjo pažvelgti Mozei į veidą dėl jo veido šlovės, kuri buvo praeinanti,

8. tai kiek šlovingesnė bus Dvasios tarnystė?

9. Jeigu pasmerkimo tarnystė šlovinga, tai daug daugiau šlovingesnė teisumo tarnystė.

10. Tai, kas buvo šlovinga, visai nešlovinga, lyginant su visa pranokstančia šlove.

11. Jeigu tai, kas praeina, buvo šlovinga, tai kur kas šlovingiau tai, kas pasilieka.

12. Taigi, turėdami tokią viltį, mes esame labai drąsūs,

13. ne kaip Mozė, kuris ant veido užsileisdavo gaubtuvą, kad Izraelio vaikai nepamatytų to, kas praeina, pabaigos.

14. Bet jų protai tapo nepaslankūs. Iki šios dienos tas pats gaubtuvas lieka nenuimtas skaitant Senąjį Testamentą, nes jis nuimamas Kristuje.

15. Net iki šios dienos, kai skaitomas Mozė, gaubtuvas tebedengia jų širdis.

16. Bet kai žmogus atsigręžia į Viešpatį, gaubtuvas nuimamas.

17. Viešpats yra Dvasia. O kur Viešpaties Dvasia, ten laisvė.

18. Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodis atspindėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą, – iš šlovės į šlovę, – veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia.