2 Korintiečiams 7 KBV

1. Taigi, mylimieji, turėdami tokius pažadus, apsivalykime nuo visos kūno ir dvasios nešvaros, dievobaimingai tobulindami šventumą.

2. Priimkite mus. Mes nė vieno nenuskriaudėme, nė vienam nepakenkėme, nė vieno neapgavome.

3. Tai sakau, ne norėdamas jus smerkti. Nes jau esu sakęs, jog esate mūsų širdyse, kad kartu mirtume ir kartu gyventume.

4. Aš labai pasitikiu jumis ir labai jumis didžiuojuosi. Esu kupinas paguodos ir džiaugsmo visuose mūsų sielvartuose.

5. Kai atvykome į Makedoniją, mūsų kūnui neteko patirti nė kiek ramybės; buvome visokeriopai varginami: iš išorės – kovos, viduje – baimė.

6. Bet Dievas, pažemintųjų guodėjas, paguodė mus Tito atvykimu.

7. Ir ne vien jo atvykimu, bet ir ta paguoda, kuria jis buvo paguostas pas jus. Jis pranešė mums apie jūsų ilgesį, dejones, jūsų uolumą dėl manęs. Taigi aš pradžiugau dar labiau.

8. Todėl jeigu nuliūdinau jus laišku, tai šito nesigailiu, nors ir apgailestavau. Nes matau, kad tas laiškas jus nuliūdino, bet tik kuriam laikui.

9. Dabar aš džiaugiuosi, žinoma, ne todėl, kad jums teko nuliūsti, bet kad jūsų nuliūdimas atvedė jus į atgailą. Jūs buvote nuliūdinti pagal Dievo valią, todėl iš mūsų pusės nepatyrėte jokios skriaudos.

10. Nuliūdimas pagal Dievo valią gimdo atgailą išgelbėjimui, ir dėl to nereikia gailėtis; o pasaulio liūdesys gimdo mirtį.

11. Ir štai kaip tik tas liūdesys pagal Dievo valią pagimdė tokį jūsų susirūpinimą, tokį teisinimąsi, apmaudą, baimę, ilgesį, uolumą, tokį atpildą! Jūs visais atžvilgiais pasirodėte švarūs šiuo klausimu.

12. Todėl, nors jums parašiau, tai ne dėl įžeidėjo ir ne dėl įžeistojo, bet kad jums paaiškėtų mūsų rūpestis jumis Dievo akivaizdoje.

13. Taigi mes buvome paguosti. Ne tik paguosti, bet ir dar labiau nudžiugome dėl Tito džiaugsmo, nes jo dvasia buvo jūsų visų atgaivinta.

14. Taigi nelikau sugėdintas, kad jam buvau pasigyręs jumis, bet kaip ir viską jums teisingai kalbėjome, taip ir mūsų pasigyrimas Titui pasirodė teisingas.

15. Ir jo širdis dar labiau linksta prie jūsų, nes jis prisimena jūsų paklusnumą ir kaip priėmėte jį su baime ir drebėdami.

16. Todėl džiaugiuosi, kad visais atžvilgiais galiu jumis pasitikėti.