2 Karalių 18 KBV
1. Trečiaisiais Elos sūnaus Ozėjo, Izraelio karaliaus, metais pradėjo karaliauti Judo karaliaus Ahazo sūnus Ezekijas.
2. Pradėdamas karaliauti, jis buvo dvidešimt penkerių metų ir valdė Jeruzalėje dvidešimt devynerius metus. Jo motina buvo vardu Abė, Zacharijos duktė.
3. Jis darė tai, kas teisinga Viešpaties akyse, kaip ir jo tėvas Dovydas.
4. Ezekijas panaikino aukštumas, sudaužė atvaizdus, iškirto giraites, į gabalus sudaužė varinę gyvatę, kurią padarė Mozė. Nes iki to laiko izraelitai dar tebesmilkė jai ir vadino ją Nehuštanu.
5. Ezekijas pasitikėjo Viešpačiu, Izraelio Dievu. Tokio karaliaus Jude nebuvo nei iki jo, nei po jo.
6. Jis glaudėsi prie Viešpaties ir nepaliovė sekti Jį bei vykdė įsakymus, kuriuos Viešpats davė Mozei.
7. Viešpats buvo su juo, ir visur, kur jis ėjo, jam sekėsi. Jis sukilo prieš Asirijos karalių ir netarnavo jam.
8. Ezekijas nugalėjo filistinus iki Gazos ir jos apylinkių, nuo sargybų bokštų iki sutvirtintų miestų.
9. Ketvirtaisiais karaliaus Ezekijo metais, kurie buvo septintieji Izraelio karaliaus Ozėjo, Elos sūnaus, metai, Asirijos karalius Šalmaneseras atėjo prieš Samariją ir ją apgulė.
10. Trečiųjų metų pabaigoje ją paėmė. Tai įvyko šeštaisiais Ezekijo ir devintaisiais Izraelio karaliaus Ozėjo metais.
11. Asirijos karalius išvedė izraelitus į Asiriją ir juos apgyvendino Halache, Habore prie Gozano upės ir medų miestuose,
12. nes jie nepakluso Viešpaties, savo Dievo, balsui ir sulaužė Jo sandorą; jie neklausė ir nevykdė, ką Viešpaties tarnas Mozė buvo įsakęs.
13. Keturioliktais karaliaus Ezekijo metais Asirijos karalius Sanheribas puolė visus sutvirtintus Judo miestus ir juos paėmė.
14. Tada Judo karalius Ezekijas siuntė pas Asirijos karalių į Lachišą, sakydamas: „Nusikaltau, pasitrauk nuo manęs. Ko reikalausi, padarysiu.“ Asirijos karalius uždėjo Judo karaliui Ezekijui tris šimtus talentų sidabro ir trisdešimt talentų aukso duoklę.
15. Ezekijas atidavė visą sidabrą, kurį surado Viešpaties namuose ir karaliaus rūmų ižde.
16. Ezekijas nuplėšė auksą nuo Viešpaties šventyklos durų ir staktų, kurias jis buvo padengęs, ir atidavė Asirijos karaliui.
17. Asirijos karalius siuntė iš Lachišo tartaną, rab sarį ir rab šakę su didele kariuomene prieš Jeruzalę. Jie atėjo į Jeruzalę ir sustojo prie aukštutinio vandentiekio tvenkinio, velėtojo lauke.
18. Jie pašaukė karalių. Išėjo pas juos rūmų viršininkas Eljakimas, Hilkijo sūnus, raštininkas Šebna ir metraštininkas Joachas, Asafo sūnus.
19. Rab šakė jiems tarė: „Taip sakykite Ezekijui: „Taip sako didysis karalius, Asirijos karalius: „Kuo remiasi tavo pasitikėjimas?
20. Tu kalbi tuščius žodžius, o karui reikalingas patarimas ir jėga. Kuo pasitiki, kad sukilai prieš mane?
21. Ar ketini atsiremti į Egiptą, šitą sulūžusią nendrę? Pasirėmus į ją, ji įsminga į ranką ir ją perduria. Toks yra faraonas, Egipto karalius, visiems, kurie juo pasitiki.
22. O jei sakysite: „Mes pasitikime Viešpačiu, savo Dievu“, tai ar ne Jo aukštumas ir aukurus pašalino Ezekijas ir paliepė Judui bei Jeruzalei: „Jūs garbinsite prie šito aukuro Jeruzalėje“?
23. Taigi dabar lenktyniauk su mano valdovu, Asirijos karaliumi; aš duosiu tau du tūkstančius žirgų, jei tu surinksi tiek raitelių ant jų joti.
24. Ar gali pasipriešinti silpniausiam mano valdovo tarnų būriui, nors ir pasitiki Egipto vežimais ir raiteliais?
25. Ar aš be Viešpaties ėjau į šitą vietą, kad ją sunaikinčiau? Viešpats man pasakė: „Eik ir sunaikink tą kraštą.“
26. Tuomet Hilkijo sūnus Eljakimas, Joachas ir Šebna tarė rab šakei: „Kalbėk su savo tarnais aramėjiškai, mes suprantame; nekalbėk su mumis žydiškai, girdint žmonėms ant sienų.“
27. Bet rab šakė atsakė: „Ar mano valdovas siuntė mane tik pas tavo valdovą ir tave kalbėti šituos žodžius? Ar ne pas vyrus, kurie sėdi ant sienos, kad valgytų su jumis savo išmatas bei gertų savo šlapimą?“
28. Rab šakė atsistojo ir garsiai šaukė žydiškai: „Klausykite didžiojo karaliaus, Asirijos karaliaus, žodžių!
29. Taip sako karalius: „Nesiduokite Ezekijo suvedžiojami, nes jis neišgelbės jūsų iš mano rankos!
30. Teneįtikina jūsų Ezekijas pasitikėti Viešpačiu, sakydamas: „Viešpats tikrai mus išgelbės ir neatiduos šito miesto į Asirijos karaliaus rankas.“
31. Neklausykite Ezekijo, nes taip sako Asirijos karalius: „Sudarykite su manimi sutartį ir pasiduokite! Kiekvienas valgysite nuo savo vynmedžio, nuo savo figmedžio ir gersite vandenį iš savo šulinio,
32. kol aš ateisiu ir išvesiu jus į žemę, panašią į jūsų žemę, pilną javų, vyno, duonos, vynuogių, alyvmedžių ir medaus, kad galėtumėte gyventi ir nemirti. Neklausykite Ezekijo, kai jis jus įtikinėja, sakydamas: „Viešpats mus išgelbės.“
33. Argi kuris nors iš tautų dievų išgelbėjo savo kraštą iš Asirijos karaliaus rankos?
34. Kur yra Hamato ir Arpado dievai? Kur Sefarvaimo, Henos ir Ivos dievai? Ar jie išgelbėjo Samariją iš mano rankų?
35. Kuris iš dievų išgelbėjo savo kraštą iš mano rankų, kad Viešpats išgelbėtų Jeruzalę iš mano rankų?“
36. Žmonės tylėjo ir neatsakė jam nė žodžio, nes toks buvo karaliaus įsakymas: „Neatsakykite jam.“
37. Rūmų viršininkas Hilkijo sūnus Eljakimas, raštininkas Šebna ir Asafo sūnus Joachas, metraštininkas, atėjo pas Ezekiją perplėštais drabužiais ir jam perdavė rab šakės žodžius.