2 Karalių 19 KBV

1. Tai išgirdęs, karalius Ezekijas persiplėšė drabužius, apsirengė ašutine ir nuėjo į Viešpaties namus.

2. Jis nusiuntė rūmų viršininką Eljakimą, raštininką Šebną ir vyresniuosius kunigus, apsirengusius ašutinėmis, pas pranašą Izaiją, Amoco sūnų.

3. Jie sakė jam: „Taip sako Ezekijas: „Šita diena yra bausmės, pažeminimo ir gėdos diena; atėjo laikas gimdyti, o jėgų nėra.

4. Gal Viešpats, tavo Dievas, išgirs žodžius rab šakės, kurį Asirijos karalius pasiuntė niekinti gyvąjį Dievą, ir sudraus už žodžius, kuriuos Viešpats, tavo Dievas, girdėjo. Melskis už tuos, kurie yra likę.“

5. Karaliaus Ezekijo tarnai atėjo pas Izaiją.

6. Ir Izaijas sakė jiems: „Sakykite savo valdovui: „Taip sako Viešpats: „Neišsigąsk girdėtų žodžių, kuriais Asirijos karaliaus tarnai man piktžodžiavo.

7. Štai Aš pasiųsiu jam dvasią, ir jis, išgirdęs žinią, grįš į savo šalį ir ten bus nužudytas.“

8. Rab šakė sugrįžęs rado Asirijos karalių, kovojantį prieš Libną, nes jis girdėjo, kad šis pasitraukė nuo Lachišo.

9. Asirijos karalius išgirdo, kad Etiopijos karalius Tirhaka ateina kariauti prieš jį. Tuomet jis dar kartą siuntė pasiuntinius pas Ezekiją, sakydamas:

10. „Taip kalbėkite Judo karaliui Ezekijui: „Tegu Dievas, kuriuo tu pasitiki, neapgauna tavęs, sakydamas: „Jeruzalė nepateks į Asirijos karaliaus rankas.“

11. Tu girdėjai, ką Asirijos karaliai padarė visose šalyse, jas visiškai sunaikindami. Argi tu būsi išgelbėtas?

12. Argi tų tautų, kurias mano tėvai sunaikino, dievai išgelbėjo Gozaną, Haraną, Recefą ir Edeno vaikus, gyvenusius Telasare?

13. Kur yra Hamato, Arpado, Sefarvaimo, Henos ir Ivos miestų karaliai?“

14. Ezekijas paėmė laišką iš pasiuntinių ir jį perskaitė. Po to, nuėjęs į Viešpaties namus, karalius jį išskleidė priešais Viešpatį.

15. Ezekijas meldėsi Viešpačiui ir sakė: „Viešpatie, Izraelio Dieve, kuris gyveni tarp cherubų. Tu vienas esi visų žemės karalysčių Dievas. Tu sukūrei dangų ir žemę.

16. Palenk, Viešpatie, savo ausį ir išgirsk. Atverk, Viešpatie, savo akis ir pamatyk. Išgirsk Sanheribo žodžius, kuriais jis niekino gyvąjį Dievą.

17. Tai tiesa, Viešpatie, kad Asirijos karaliai išnaikino tautas ir jų šalis.

18. Jie sudegino jų dievus, nes jie nebuvo dievai, tik žmonių rankų darbas – medis ir akmuo, – todėl jie sunaikino juos.

19. Dabar, Viešpatie, mūsų Dieve, išgelbėk mus iš jo rankų, kad visos žemės karalystės žinotų, jog Tu vienas, Viešpatie, esi Dievas!“

20. Amoco sūnus Izaijas siuntė pas Ezekiją, sakydamas: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: „Tavo maldą dėl Asirijos karaliaus Sanheribo Aš išgirdau.“

21. Štai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo apie jį: „Mergelė, Siono dukra, paniekino tave ir pasityčiojo iš tavęs. Jeruzalės dukra kraipo galvą dėl tavęs.

22. Ką tu paniekinai ir prieš ką piktžodžiavai? Prieš ką išdidžiai pakėlei balsą ir akis? Prieš Izraelio Šventąjį!

23. Per savo pasiuntinius tu niekinai Viešpatį ir sakei: „Su daugybe kovos vežimų aš pasikėliau į kalnų aukštumas, Libano aukščiausias vietas. Aš iškirsiu jo aukštuosius kedrus, gražiausius kiparisus. Aš pasieksiu tolimiausią vietą – Karmelio mišką.

24. Aš kasiau šulinius ir gėriau svetimus vandenis; išdžiovinau savo kojų padais visas upes apsiausties vietose.“

25. Argi negirdėjai? Jau seniai Aš tai padariau, labai seniai tai paruošiau, tik dabar įvykdžiau, kad tu galėtum sustiprintus miestus paversti griuvėsių krūvomis.

26. Todėl jų gyventojai bejėgiai, jie nusigando ir susigėdo, jie tapo kaip lauko žolė, kaip gležna žolė ant stogų, kuri nudžiūna, dar neužaugusi.

27. Aš žinau, kaip tu gyveni, kaip tu įeini ir išeini, kaip tu siautėji prieš mane.

28. Kadangi tavo siautėjimas prieš mane ir tavo pasipūtimas pasiekė mano ausis, Aš įversiu savo grandį į tavo šnerves ir tave pažabosiu, ir vesiu tave atgal keliu, kuriuo atėjai.“

29. Tai bus ženklas tau, Ezekijau. Šiemet valgyk, ką randi, kitais metais – kas užaugs savaime; trečiaisiais metais sėkite ir pjaukite, sodinkite vynuogynus ir valgykite jų vaisius.

30. Judo namų likutis vėl leis šaknis apačioje ir neš vaisių viršuje.

31. Iš Jeruzalės išeis išlikusieji, iš Siono kalno išgelbėtieji. Viešpaties uolumas tai padarys!

32. Todėl Viešpats taip sako apie Asirijos karalių: „Jis neįeis į šitą miestą ir nepaleis į jį nė vienos strėlės, neateis prieš jį su skydais ir nesupils pylimo.

33. Jis sugrįš tuo pačiu keliu, kuriuo atėjo, ir į šitą miestą neįeis, – sako Viešpats. –

34. Aš apginsiu šitą miestą ir jį išgelbėsiu dėl savęs ir dėl mano tarno Dovydo.“

35. Tą naktį Viešpaties angelas atėjo į Asirijos stovyklą ir išžudė šimtą aštuoniasdešimt penkis tūkstančius. Jie atsikėlė anksti rytą, ir štai – aplinkui gausu lavonų.

36. Asirijos karalius Sanheribas pasitraukė ir sugrįžo į Ninevę.

37. Kai jis garbino savo dievo Nisrocho namuose, jo sūnūs Adramelechas ir Sareceras užmušė jį kardu ir pabėgo į Ararato kraštą. Jo sūnus Asarhadonas karaliavo vietoj jo.