2 Karalių 23 KBV

1. Karalius sukvietė pas save visus Judo ir Jeruzalės vyresniuosius.

2. Karalius su kunigais, pranašais ir Judo bei Jeruzalės gyventojais, nuo mažo iki didelio, nuėjo į Viešpaties namus. Karalius garsiai skaitė visus žodžius iš Sandoros knygos, atrastos Viešpaties namuose.

3. Karalius atsistojo prie kolonos ir pakartojo sandorą Viešpaties akivaizdoje: sekti Viešpatį ir laikytis Jo įsakymų, įspėjimų ir nuostatų visa savo širdimi ir visa savo siela, kad būtųįvykdyti visi sandoros žodžiai, užrašyti šitoje knygoje. Visa tauta pasižadėjo laikytis sandoros.

4. Karalius įsakė vyriausiajam kunigui Hilkijui, antros eilės kunigams ir vartų sargams išnešti iš Viešpaties šventyklos visus daiktus, skirtus Baalui, Ašerai bei dangaus kareivijai. Jie buvo sudeginti už Jeruzalės sienų, Kidrono slėnyje, o jų pelenus išnešė į Betelį.

5. Jis išnaikino stabų kunigus, kuriuos buvo paskyrę Judo karaliai deginti smilkalus aukštumose, Judo miestuose ir Jeruzalės apylinkėse; taip pat ir tuos, kurie smilkė Baalui, saulei, mėnuliui, planetoms ir visai dangaus kareivijai.

6. Jis išnešė Ašeros statulą iš Viešpaties namų už Jeruzalės sienų, į Kidrono upelio slėnį; ten ją sudegino, sutrynė į dulkes ir išbarstė kapuose.

7. Be to, jis sugriovė paleistuvių namus, buvusius prie Viešpaties namų, kur moterys ausdavo apdangalus Ašerai.

8. Jis sušaukė visus kunigus iš Judo miestų ir išniekino aukštumas, kuriose kunigai smilkė, nuo Gebos iki Beer Šebos. Karalius sunaikino aukštumas prie valdytojo Jozuės vartų, miesto vartų kairėje pusėje.

9. Aukštumų kunigai neprieidavo prie Viešpaties aukuro Jeruzalėje, bet valgydavo neraugintą duoną su savo broliais.

10. Jošijas išniekino Tofetą Hinomo vaikų slėnyje, kad niekas savo sūnaus ar dukters neatiduotų ugniai kaip aukos Molechui.

11. Taip pat pašalino Judo karalių saulei pašvęstus žirgus, kurie buvo prie Viešpaties namų įėjimo, prie eunucho Netan Melecho kambario, o saulės vežimus sudegino.

12. Judo karalių pastatytus aukurus ant Ahazo namų stogo ir Manaso pastatytus aukurus dviejuose Viešpaties namų kiemuose karalius nugriovė, sudaužė ir jų dulkes sumetė į Kidrono upelį.

13. Karalius išniekino aukštumas, kurios buvo priešais Jeruzalę, į dešinę nuo Sugedimo kalno, kurias Izraelio karalius Saliamonas buvo padaręs sidoniečių pabaisai Astartei, Moabo pabaisai Kemošui ir amonitų pabaisai Milkomui.

14. Jis sudaužė atvaizdus, iškirto giraites ir jų vietas užpildė žmonių kaulais.

15. Aukurą Betelio aukštumoje, kurį pastatė Nebato sūnus Jeroboamas, įtraukęs į nuodėmę Izraelį, ir pačią aukštumą jis nugriovė, sudegino ir sutrynė į dulkes, ir taip pat sudegino giraitę.

16. Jošijas, pamatęs kapus ant kalno, pasiuntėir paėmė kaulus iš kapų, juos sudegino ant aukuro, jį išniekindamas pagal Viešpaties žodį, paskelbtą Dievo vyro.

17. Tada jis sakė: „Kieno tas antkapis, kurį aš matau?“ Miesto žmonės jam atsakė: „Tai kapas Dievo vyro, kuris buvo atėjęs iš Judo ir paskelbė, ką tu dabar įvykdei ant Betelio aukuro.“

18. Jis sakė: „Palikite jį. Niekas tenejudina jo kaulų.“ Jie paliko jo ir pranašo, kuris buvo iš Samarijos, kaulus nepaliestus.

19. Visus aukštumų namus, buvusius Samarijos miestuose, kuriuos pastatė Izraelio karaliai, sukeldami Viešpaties pyktį, Jošijas pašalino, padarydamas su jais kaip Betelyje.

20. Jis išžudė visus ten buvusius aukštumų kunigus ir ant aukurų degino žmonių kaulus. Po to jis sugrįžo į Jeruzalę.

21. Karalius įsakė visai tautai: „Švęskite Paschą Viešpačiui, savoDievui, kaip parašyta šiojeSandoros knygoje!“

22. Tokia Pascha nebuvo švenčiama nuo teisėjų laikų per visas Izraelio bei Judo karalių dienas.

23. Aštuonioliktais karaliaus Jošijo metais vėl šventė tokią Paschą Viešpačiui Jeruzalėje.

24. Jošijas pašalino mirusiųjų dvasių iššaukėjus, žynius, atvaizdus, stabus ir visas baisenybes, kurias surado Judo žemėje ir Jeruzalėje, kad įvykdytų įstatymo žodžius, užrašytus knygoje, kurią vyriausiasis kunigas Hilkijas rado Viešpaties namuose.

25. Nebuvo iki jo tokio karaliaus, kuris būtų atsigręžęs į Viešpatį visa savo širdimi, visa savo siela ir visomis savo jėgomis pagal visą Mozės įstatymą, ir po jo nebuvo tokio.

26. Tačiau Viešpats neatsisakė savo didelės rūstybės, kuri buvo užsidegusi prieš Judą dėl visų Manaso nusikaltimų, kuriais jis supykdė Viešpatį.

27. Viešpats tarė: „Aš atstumsiu Judą, kaip atstūmiau Izraelį, ir atmesiu Jeruzalę – šitą miestą, kurį išsirinkau, ir namus, apie kuriuos sakiau: „Ten bus mano vardas.“

28. Visi kiti Jošijo darbai surašyti Judo karalių metraščių knygoje.

29. Jo dienomis Egipto faraonas Nekojas išėjo prieš Asirijos karalių Eufrato upės link. Karalius Jošijas išėjo priešais jį, ir tas nužudė jį Megide, kai jie susitiko.

30. Jo tarnai parvežė jį vežime mirusį iš Megido į Jeruzalę ir palaidojo jo kape. Krašto žmonės paėmė Jehoahazą, Jošijo sūnų, ir patepė jį karaliumi vietoj jo tėvo.

31. Pradėdamas karaliauti, Jehoahazas buvo dvidešimt trejų metų ir karaliavo Jeruzalėje tris mėnesius. Jo motina buvo Hamutalė, Jeremijo duktė, iš Libnos.

32. Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip ir jo tėvai.

33. Faraonas Nekojas suėmė jį Ribloje, Hamato krašte, kad jis negalėtų karaliauti Jeruzalėje, o kraštui uždėjo duoklę: šimtą talentų sidabro ir talentą aukso.

34. Faraonas Nekojas paskyrė Judo karaliumi Jošijo sūnų Eljakimą vietoj jo tėvo Jošijo ir pakeitėjo vardą į Jehojakimą, o Jehoahazą nusivedė į Egiptą; ten jis ir mirė.

35. Jehojakimas atidavė sidabrą ir auksą faraonui. Jis apmokestino kraštą mokesčiais, kad galėtų sumokėti faraono uždėtą duoklę. Kiekvienas krašto gyventojas turėjo sumokėti jam paskirtą mokestį sidabru ir auksu.

36. Pradėdamas karaliauti, Jehojakimas buvo dvidešimt penkerių metų ir karaliavo Jeruzalėje vienuolika metų. Jo motina buvo vardu Zebida, Pedajos duktė, iš Rumos.

37. Jis darė pikta Viešpaties akyse kaip ir jo tėvai.