2 Karalių 3 KBV

1. Ahabo sūnus Jehoramas pradėjo valdyti Izraelį Samarijoje aštuonioliktaisiais Judo karaliaus Juozapato metais ir karaliavo dvylika metų.

2. Jis darė pikta Viešpaties akyse, tačiau ne taip, kaip jo tėvas ir motina. Jis pašalino Baalo atvaizdą, kurį buvo padaręs jo tėvas.

3. Tačiau jis laikėsi Nebato sūnaus Jeroboamo, kuris įtraukė Izraelį į nuodėmę, nuodėmių ir neatsitraukė nuo jų.

4. Moabo karalius Meša buvo avių augintojas. Jis kasmet duodavo Izraelio karaliui duoklę – šimtą tūkstančių ėriukų ir šimtą tūkstančių avių vilnų.

5. Ahabui mirus, Moabo karalius sukilo prieš Izraelio karalių.

6. Tada karalius Jehoramas išėjo iš Samarijos ir sutelkė visą Izraelį.

7. Jis siuntė pas Judo karalių Juozapatą, sakydamas: „Moabo karalius sukilo prieš mane. Ar eisi su manimi kariauti prieš Moabą?“ Juozapatas sakė: „Eisiu. Aš – kaip ir tu, mano tauta – tavo tauta, mano žirgai – tavo žirgai.“

8. Jis klausė: „Kuriuo keliu eisime?“ Tas atsakė: „Edomo dykumos keliu.“

9. Izraelio, Judo ir Edomo karaliai išėjo kartu. Septintą dieną jiems pritrūko vandens kariuomenei ir gyvuliams.

10. Izraelio karalius sakė: „Vargas! Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad atiduotų į Moabo rankas.“

11. Juozapatas paklausė: „Ar čia nėra Viešpaties pranašo, per kurį galėtume paklausti Viešpaties?“ Vienas Izraelio karaliaus tarnas atsakė: „Čia yra Šafato sūnus Eliziejus, kuris pildavo vandenį Elijui ant rankų.“

12. Juozapatas atsakė: „Viešpaties žodis yra su juo.“ Izraelio karalius, Juozapatas ir Edomo karalius nuėjo pas jį.

13. Eliziejus kalbėjo Izraelio karaliui: „Ką aš turiu bendro su tavimi? Eik pas savo tėvo ir motinos pranašus!“ Izraelio karalius jam atsakė: „Ne! Juk Viešpats sukvietė šituos tris karalius, kad juos atiduotų į Moabo rankas.“

14. Tuomet Eliziejus tarė: „Kaip gyvas kareivijų Viešpats, kuriam tarnauju, jei ne Judo karalius Juozapatas, aš nežiūrėčiau ir nekreipčiau dėmesio į tave.

15. Dabar atveskite man arfininką.“ Arfininkui skambinant, Viešpaties ranka prisilietė prie jo,

16. ir jis kalbėjo: „Taip sako Viešpats: „Iškaskite šiame slėnyje daug griovių.“

17. Nes taip sako Viešpats: „Jūs nepastebėsite nei vėjo, nei lietaus, tačiau šitas slėnis prisipildys vandens; galėsite gerti jūs ir jūsų gyvuliai.“

18. Negana to, Viešpats dar atiduos Moabą į jūsų rankas.

19. Jūs užimsite visus žymesniuosius ir sustiprintus miestus, iškirsite geriausius medžius, užversite vandens šaltinius ir derlingą žemę užteršite akmenimis.“

20. Rytą, kai paprastai aukojama duonos auka, pasirodė vanduo iš Edomo pusės ir pripildė visą slėnį.

21. Moabitai, išgirdę, kad karaliai atėjo kariauti prieš juos, surinko visus vyrus, jaunus ir senus, galinčius nešioti ginklą, ir sustojo krašto pasienyje.

22. Anksti rytą atsikėlę, saulei šviečiant, moabitai pamatė vandenį, raudoną kaip kraujas,

23. ir tarė: „Tai kraujas! Tikrai karaliai bus susikovę tarp savęs ir vienas kitą išžudę. Dabar prie grobio, Moabai!“

24. Bet, jiems atėjus prie Izraelio stovyklos, izraelitai taip sumušė moabitus, kad jie bėgo, o tie vijosi ir mušė juos.

25. Jie sugriovė miestus ir ant derlingos žemės kiekvienas numetė po akmenį, vandens šaltinius užvertė ir geriausius medžius iškirto; išliko tik akmenys Kir Haresete. Mėtytojai apsupo jį ir sugriovė.

26. Kai Moabo karalius pamatė, kad karas jam per sunkus, pasiėmė septynis šimtus vyrų, ginkluotų kardais, ir norėjo prasilaužti pas Edomo karalių, bet neįstengė.

27. Tada jis paėmė savo pirmagimį sūnų, kuris turėjo karaliauti vietoj jo, ir aukojo kaip deginamąją auką ant miesto sienos. Kilo didelis pasipiktinimas Izraelyje. Ir jie atsitraukė nuo jo ir grįžo į savo kraštą.