2 Karalių 5 KBV

1. Sirijos karaliaus kariuomenės vadas Naamanas buvo valdovui svarbus ir gerbiamas žmogus, nes Viešpats per jį suteikė išlaisvinimą Sirijai. Jis buvo narsus karys, tačiau sirgo raupsais.

2. Sirai, kartą išėję būriais, parsivedė iš Izraelio į nelaisvę jauną mergaitę; ji tarnavo Naamano žmonai.

3. Kartą ji tarė savo šeimininkei: „Jei mano valdovas būtų Samarijoje, tai pranašas pagydytų jį nuo raupsų.“

4. Atėjęs pas savo valdovą, Naamanas pasakė, ką mergaitė iš Izraelio kalbėjo jo žmonai.

5. Sirijos karalius jam tarė: „Gerai, eik! O aš pasiųsiu Izraelio karaliui laišką.“ Jis pasiėmė dešimtį talentų sidabro, šešis tūkstančius šekelių aukso, dešimt išeiginių drabužių ir išėjo.

6. Jis nunešė Izraelio karaliui laišką, kuriame buvo parašyta: „Kartu su šituo laišku siunčiu pas tave savo tarną Naamaną, kad jį pagydytum nuo raupsų.“

7. Izraelio karalius, perskaitęs laišką, perplėšė savo drabužius ir tarė: „Argi aš Dievas, kad gyvybė ir mirtis būtų mano rankose? Jis siunčia pas mane, kad pagydyčiau vyrą nuo raupsų! Todėl meldžiu, apgalvokite ir matykite, kaip jis ieško priekabių prie manęs.“

8. Dievo vyras Eliziejus, išgirdęs, kad Izraelio karalius persiplėšė drabužius, siuntė pas karalių, sakydamas: „Kodėl persiplėšei drabužius? Tegul jis ateina pas mane ir sužinos, kad yra pranašas Izraelyje.“

9. Naamanas atvyko su žirgais bei vežimais ir sustojo prie Eliziejaus namų durų.

10. Eliziejus pasiuntė savo tarną, kad Naamanui pasakytų: „Eik ir apsiplauk septynis kartus Jordane, tavo kūnas atsinaujins ir bus švarus.“

11. Naamanas supyko ir nuėjo, sakydamas: „Aš galvojau, kad jis išeis, atsistos, šauksis Viešpaties, savo Dievo, vardo, uždės ranką ant raupsuotų vietų ir taip pagydys nuo raupsų.

12. Argi Damasko upių Abanos ir Parparo vanduo ne geresnis už visus Izraelio vandenis? Argi negalėčiau juose apsiplauti ir tapti švarus?“ Jis apsigręžė ir nuėjo labai supykęs.

13. Bet jo tarnai priartėję jam kalbėjo: „Jei pranašas tau būtų įsakęs atlikti kokį didelį dalyką, argi nebūtum daręs? Tuo labiau, kai jis sakė: „Apsiplauk ir būsi švarus.“

14. Jis nuėjo prie Jordano ir panėrė jame septynis kartus, kaip Dievo vyras buvo liepęs. Jo kūnas pasidarė kaip mažo vaiko, ir jis tapo švarus.

15. Jis ir visi jo palydovai sugrįžo pas Dievo vyrą. Atsistojęs prieš pranašą, jis tarė: „Dabar tikrai žinau, kad niekur kitur žemėje nėra Dievo, tik Izraelyje. Prašau, priimk dovaną iš savo tarno.“

16. Eliziejus atsakė: „Kaip gyvas Viešpats, kuriam aš tarnauju, nieko neimsiu.“ Nors Naamanas jį įkalbinėjo paimti, tačiau jis atsisakė.

17. Tuomet Naamanas prašė: „Jeigu ne, tai, prašau, duok savo tarnui tiek žemės, kiek gali panešti pora mulų, nes tavo tarnas daugiau nebeaukos deginamųjų ir kitų aukų jokiam dievui, tik Viešpačiui.

18. Tik norėčiau, kad Viešpats man atleistų nusikaltimą, kai aš vesiu savo valdovą į Rimono namus pagarbinti ir kartu su juo nusilenksiu Rimonui.“

19. Eliziejus jam tarė: „Eik ramybėje.“ Jam paėjus nuo jo gerą kelio galą,

20. Dievo vyro Eliziejaus tarnas Gehazis pagalvojo: „Mano viešpats pasigailėjo siro Naamano ir nepriėmė iš jo to, ką jis atnešė. Kaip gyvas Viešpats, aš bėgsiu paskui jį ir šį tą iš jo paimsiu.“

21. Gehazis nusivijo Naamaną. Naamanas, pamatęs jam iš paskos atbėgantį vyrą, nušoko nuo vežimo ir klausė: „Ar viskas gerai?“

22. Tas atsakė: „Viskas gerai! Mano viešpats pasiuntė mane, sakydamas: „Ką tik atėjo du pranašų sūnūs iš Efraimo kalnų. Prašau, duok jiems talentą sidabro ir du išeiginius drabužius.“

23. Naamanas atsakė: „Paimk du talentus.“ Jis įkalbinėjo, įrišo du talentus sidabro į du maišus, taip pat du išeiginius drabužius ir padavė dviem tarnams, kurie nunešė pirma jo.

24. Atėjęs prie kalvos, Gehazis paėmė iš jų maišus ir padėjo juos savo namuose. Po to jis paleido vyrus, ir jie grįžo.

25. Gehazis atėjo pas Eliziejų, kuris paklausė: „Iš kur ateini, Gehazi?“ Tas atsakė: „Tavo tarnas niekur nebuvo išėjęs.“

26. Bet jis jam atsakė: „Argi mano širdis nebuvo su tavimi, kai vyras iššoko išvežimo tavęs pasitikti? Ar dabar metas imti pinigus ir drabužius, alyvų sodus ir vynuogynus, avis ir galvijus, tarnus ir tarnaites?

27. Todėl ir Naamano raupsai prilips tau ir tavo palikuonims per amžius.“ Ir Gehazis išėjo raupsuotas kaip sniegas.