2 Karalių 9 KBV

1. Pranašas Eliziejus, pasišaukęs vieną iš pranašų sūnų, jam tarė: „Susijuosk, pasiimk indą aliejaus ir eik į Ramot Gileadą.

2. Ten surask Nimšio sūnaus Juozapato sūnų Jehuvą. Pasikviesk jį iš būrio jo brolių ir, įsivedęs į vidinį kambarį,

3. užpilk jam iš indo aliejaus ant galvos, sakydamas: „Taip sako Viešpats: „Aš tave patepiau Izraelio karaliumi.“ Po to, atidaręs duris, išbėk nelaukdamas.“

4. Jaunasis pranašas atėjo į Ramot Gileadą.

5. Čia jis rado besėdinčius kariuomenės vadus. Jis tarė: „Turiu tau, vade, ką pasakyti.“ Jehuvas paklausė: „Kuriam iš mūsų?“ Jis atsakė: „Tau, vade.“

6. Atsikėlęs Jehuvas įėjo į namus. Tuomet jaunasis pranašas išpylė aliejų jam ant galvos ir tarė: „Taip sako Viešpats, Izraelio Dievas: „Aš tave patepiau Viešpaties tautos Izraelio karaliumi.

7. Tu sunaikinsi savo valdovo Ahabo namus, kad aš atkeršyčiau Jezabelei už pranašų ir visų Viešpaties tarnų kraują.

8. Visi Ahabo namai pražus. Aš išnaikinsiu Izraelyje visus Ahabo giminės vyrus – vergus ir laisvus.

9. Padarysiu su Ahabo namais, kaip padariau su Nebato sūnaus Jeroboamoir su Ahijos sūnaus Bašos namais.

10. Jezabelę suės šunys Jezreelyje ir niekas jos nepalaidos.“ Po to jis atidarė duris ir išbėgo.

11. Jehuvui įėjus pas savo valdovo tarnus, jie klausė: „Kas atsitiko? Ko tas beprotis buvo atėjęs pas tave?“ Jis jiems atsakė: „Jūs gi žinote tą žmogų ir jo kalbą.“

12. Jie sakė: „Netiesa, pasakyk mums dabar.“ Tuomet jis pasakė, ką pranašas kalbėjo, sakydamas: „Taip sako Viešpats: „Aš tave patepiau Izraelio karaliumi.“

13. Tada kiekvienas iš jų skubiai ėmė savo apsiaustą, patiesė jį po jo kojomis ant plikų laiptų ir trimitavo, skelbdami: „Jehuvas yra karalius!“

14. Taip Nimšio sūnaus Juozapato sūnus Jehuvas surengė sąmokslą prieš Jehoramą, kuris su visu Izraeliu buvo Ramot Gileade prieš Sirijos karalių Hazaelį.

15. Karalius Jehoramas buvo sugrįžęs į Jezreelį gydytis, nes buvo sužeistas, kai kariavo su Sirijos karaliumi Hazaeliu. Jehuvas sakė: „Jei jūs pritariate, tai tegul niekas neišeina iš miesto, kad nepraneštų Jezreelyje.“

16. Jehuvas sėdo į vežimą ir išvažiavo į Jezreelį, nes Jehoramas ten gydėsi, o Judo karalius Ahazijas buvo atvykęs Jehoramo lankyti.

17. Jezreelio bokšte sargybinis, pamatęs Jehuvo būrį atvažiuojant, pranešė: „Matau būrį!“ Jehoramas įsakė pasiųsti raitelį ir paklausti: „Ar su taika?“

18. Raitelis, susitikęs su Jehuvo būriu, klausė: „Ar su taika?“ Jehuvas atsakė: „Kam tau rūpi taika? Apsisuk ir sek paskui mane.“ Sargybinis pranešė: „Pasiuntinys su jais susitiko, bet negrįžta.“

19. Jehoramas išsiuntė kitą raitelį. Tas, susitikęs su atvykstančiais, klausė: „Ar su taika?“ Jehuvas atsakė: „Kam tau rūpi taika? Apsisuk ir sek paskui mane.“

20. Sargybinis pranešė: „Jis juos pasiekė, bet negrįžta. Važiavimas panašus į Nimšio sūnaus Jehuvo važiavimą, nes važiuoja kaip padūkęs.“

21. Jehoramas įsakė paruošti vežimą. Izraelio karalius Jehoramas ir Judo karalius Ahazijas išvažiavo kiekvienas savo vežime. Jie sutiko Jehuvą prie jezreeliečio Naboto žemės sklypo.

22. Jehoramas, pamatęs Jehuvą, paklausė: „Ar su taika, Jehuvai?“ Tas atsakė: „Kokia gali būti taika, kol vyksta tavo motinos Jezabelės paleistuvystės ir žyniavimai?“

23. Jehoramas pasuko vežimą ir norėjo pabėgti, šaukdamas: „Išdavystė, Ahazijau!“

24. Tačiau Jehuvas įtempė lanką ir iššovė. Strėlė pataikė Jehoramui į širdį, ir jis susmuko vežime.

25. Jehuvas įsakė savo vadui Bidkarui: „Išmesk jį ant jezreeliečio Naboto lauko! Aš prisimenu, kaip mudu važiavome paskui jo tėvą Ahabą ir Viešpats paskelbė prieš jį šį sprendimą:

26. „Kaip Aš vakar čia mačiau Naboto ir jo sūnų kraują, taip Aš tau atlyginsiu ant šito žemės sklypo.“ Dabar išmesk jį ant šito sklypo, kaip Viešpats pasakė.“

27. Judo karalius Ahazijas, tai pamatęs, bėgo Bet Gano link. Jehuvas jį vijosi ir šaukė: „Nušaukite jį!“ Jie peršovė jį vežime Gūro įkalnėje, prie Ibleamo. Jis pabėgo į Megidą ir ten mirė.

28. Jo tarnai parvežė jį į Jeruzalę ir palaidojo prie jo tėvų Dovydo mieste.

29. Vienuoliktaisiais Ahabo sūnaus Jehoramo metais Ahazijas pradėjo karaliauti Jude.

30. Jehuvas atvyko į Jezreelį. Jezabelė, tai išgirdusi, pasidažė veidą, pasipuošė galvą ir žiūrėjo pro langą.

31. Jehuvui įeinant pro vartus, ji klausė: „Ar turėjo Zimris ramybę, nužudęs savo valdovą?“

32. Jis pažvelgė aukštyn į langą ir sakė: „Kas už mane? Kas?“ Du ar trys eunuchai pažiūrėjo žemyn.

33. Jis įsakė: „Numeskite ją žemyn!“ Jie numetė ją. Jos kraujas aptaškė sienas ir žirgus, kurie ją sutrypė.

34. Po to jis įėjo į vidų, valgė, gėrė ir įsakė: „Eikite ir pažiūrėkite, kad ta prakeiktoji būtų palaidota, nes ji buvo karaliaus duktė.“

35. Nuėję jos laidoti, jie rado tik kaukolę, kojas ir rankų plaštakas.

36. Jie sugrįžo ir jam pranešė. Jehuvas tarė: „Tai Viešpaties žodis, kurį Jis kalbėjo per savo tarną tišbietį Eliją: „Jezreelyje šunys suės Jezabelės kūną,

37. ir jos lavonas gulės kaip mėšlas Jezreelio laukuose. Ir niekas nesakys: tai Jezabelė.“