2 Samuelio 1 KBV

1. Atsitiko, kad Sauliui mirus, Dovydas, nugalėjęs amalekiečius, sugrįžo ir praleido dvi dienas Ciklage.

2. Trečią dieną iš Sauliaus stovyklos atėjo vyras su perplėštais drabužiais ir žemėmisapibarstyta galva. Atėjęs pas Dovydą, jis puolė ant žemės ir išreiškė jam pagarbą.

3. Dovydas jo paklausė: „Iš kur ateini?“ Tas jam atsakė: „Pabėgauiš Izraelio stovyklos.“

4. Dovydas tarė: „Papasakok man, kas ten atsitiko.“ Tas atsakė: „Žmonės pabėgo iš mūšio, daugelis žuvo, taip pat mirė ir Saulius su sūnumi Jehonatanu.“

5. Tuomet Dovydas klausė jaunuolio, kuris jam pranešė: „Iš kur žinai, kad Saulius ir jo sūnus Jehonatanas mirė?“

6. Jaunuolis, kuris jam tai pranešė, atsakė: „Visai atsitiktinai užėjau ant Gilbojos kalno. Žiūriu, Saulius pasirėmęs ant ieties, o karo vežimai ir raiteliai skuba prie jo.

7. Atsigręžęs ir mane pamatęs, jis pašaukė mane. Aš atsiliepiau: „Aš čia!“

8. Jis klausė: „Kas tu esi?“ Aš atsakiau jam: „Aš esu amalekietis.“

9. Tada jis man tarė: „Ateik ir nužudyk mane: aš kankinuosi, bet gyvybė dar yra manyje.“

10. Priėjau prie jo ir nužudžiau, nesbuvau tikras, kad jis neišgyvens po savo kritimo. Nuėmiau karūnąnuo jo galvos ir apyrankę nuo jo rankos ir atnešiau juos čia, savo valdovui.“

11. Tuomet Dovydas, nutvėręs savo drabužius, perplėšė juos, taip padarė ir visi vyrai, buvę su juo.

12. Jie iki vakaro verkė, pasninkavo ir liūdėjo dėl Sauliaus, jo sūnaus Jehonatano ir Viešpaties tautos, Izraelio namų, nes jie žuvo nuo kardo.

13. Dovydas tarė jaunuoliui, kuris jam tai pranešė: „Iš kur esi?“ Tas atsakė: „Aš esu ateivio amalekiečio sūnus.“

14. Dovydas jam tarė: „Kaip išdrįsai pakelti ranką, kad nužudytum Viešpaties pateptąjį?“

15. Tada jis, pasišaukęs vieną iš savo jaunuolių, tarė: „Ateik ir užmušk jį.“ Tas smogė jam, ir jis mirė.

16. Dovydas pasakė jam: „Tavo kraujas kris ant tavo galvos, nes tavo paties žodžiai paliudijo prieš tave, kai pasakei: „Aš nužudžiau Viešpaties pateptąjį.“

17. Dovydas giedojo šitą raudą apie Saulių ir jo sūnų Jehonataną,

18. norėdamas, kad Judo vaikai mokytųsi Lanko giesmės, kaipparašyta Jašaro knygoje.

19. „Tavo šlovė, o Izraeli, žuvo tavo aukštumose! Krito galingieji!

20. Nepasakokite Gate, neskelbkite Aškelono gatvėse, kad nesilinksmintų filistinų dukterys, nedžiūgautų neapipjaustytųjų dukterys.

21. Jūs, Gilbojos kalnai, tenekrinta ant jūsų nei rasa, nei lietus, kad nebūtų ant jūsų derlingų laukų. Ten buvo pamestas galingųjų skydas, skydas Sauliaus, lyg jis nebūtų buvęs pateptas.

22. Jehonatano lankas nesugrįždavo be nukautųjų kraujo, be galingųjų taukų, ir Sauliaus kardas negrįždavo tuščias.

23. Saulius ir Jehonatanas, mieli ir brangūs, kartu gyveno ir mirdami jie nebuvo perskirti. Jie buvo greitesni negu ereliai, stipresni negu liūtai.

24. Izraelio dukterys, raudokite Sauliaus, kuris jus aprengdavo purpuru su papuošalais, apsagstydavo auksiniais pagražinimais jūsų drabužius.

25. Krito galingieji kovos įkarštyje. Jehonatanas nukautas ant kalno.

26. Aš gailiuosi tavęs, mano broli Jehonatanai! Labai brangus tu man buvai. Tavo meilė man buvo nuostabesnė už moterų meilę.

27. Krito galingieji, sulaužyti jų ginklai.“