2 Samuelio 2 KBV

1. Po to Dovydas klausė Viešpaties, sakydamas: „Ar man eiti į kurį nors Judo miestą?“ Viešpats atsakė: „Eik.“ Dovydas klausė: „Kur man eiti?“ Jis atsakė: „Į Hebroną.“

2. Dovydas išėjo ten su savo abiem žmonomis: jezreeliete Ahinoama ir karmeliete Nabalo našle Abigaile.

3. Dovydas atsivedė ir savo vyrus su jų šeimomis, ir jie apsigyveno Hebrono miestuose.

4. Judo vyrai atėję patepė Dovydą Judo karaliumi. Dovydas, sužinojęs, kad Jabeš Gileado vyrai palaidojo Saulių,

5. siuntė pasiuntinius į Jabeš Gileadą ir sakė jiems: „Viešpats telaimina jus, kad parodėte pagarbą savo valdovui Sauliui ir jį palaidojote.

6. Viešpats tebūna jums malonus ir ištikimas. Aš irgi jums darysiu gera už tai, kad jūs taip padarėte.

7. Todėl dabar tegul jūsų rankos būna sustiprintos ir būkite drąsūs. Jūsų valdovas Saulius mirė, o Judo giminė patepė mane savo karaliumi.“

8. Bet Sauliaus kariuomenės vadas Nero sūnus Abneras paėmė Sauliaus sūnų Išbošetą ir atvedė į Mahanaimą.

9. Išbošetas tapo karaliumi Gileado, Ašūro, Jezreelio, Efraimo, Benjamino ir viso Izraelio.

10. Jis buvo keturiasdešimties metų amžiaus, pradėdamas karaliauti Izraelyje, ir karaliavo dvejus metus. Bet Judo namai sekė Dovydą.

11. Dovydas buvo Hebrone Judo namų karaliumi septynerius metus ir šešis mėnesius.

12. Nero sūnus Abneras ir Sauliaus sūnus Išbošetas išėjo iš Mahanaimo į Gibeoną.

13. Cerujos sūnus Joabas ir Dovydo vyrai išėjo iš Hebrono ir susitiko su jais prie Gibeono tvenkinio. Vieni sustojo vienoje tvenkinio pusėje, o kiti – kitoje.

14. Abneras tarė Joabui: „Tegul jaunuoliai išeina ir kovoja mūsų akivaizdoje.“ Joabas atsakė: „Tegul išeina.“

15. Dvylika benjaminų, Sauliaus sūnaus Išbošeto tarnų, ir dvylika Dovydo tarnų išėjo vieni prieš kitus.

16. Kiekvienas, nutvėręs savo priešą už galvos, įsmeigė kardą jam į šoną. Taip jie žuvo visi kartu. Todėl ta vieta Gibeone vadinama Aštrių kardų lauku.

17. Tą dieną vyko labai nuožmi kova. Dovydo vyrai nugalėjo Abnerą ir Izraelio vyrus.

18. Ten buvo trys Cerujos sūnūs: Joabas, Abišajas ir Asaelis. Asaelis greitai bėgdavo – lyg laukinė stirna.

19. Jis pradėjo vytis Abnerą ir nepasuko nei į dešinę, nei į kairę.

20. Abneras atsigręžė ir paklausė: „Ar tu esi Asaelis?“ Jis atsakė: „Aš.“

21. Abneras jam tarė: „Vykis kitą ir pasigavęs pasiimk jo ginklus.“ Tačiau Asaelis nenorėjo pasitraukti nuo jo.

22. Abneras vėl tarė Asaeliui: „Sukį šalį nuo manęs, kad nebūčiau priverstas tavęsnukauti! Kaip tada galėčiau pažiūrėti tavo broliui Joabui į akis?“

23. Bet Asaelis nenorėjo pasukti. Tada Abneras taip jam smogė ieties bukuoju galu į pilvą, kad ietis išlindo per nugarą. Jis krito ir mirė vietoje. Visi, atėję į tą vietą, kur žuvo Asaelis, sustodavo.

24. Joabas ir Abišajas vijosi Abnerą. Saulei nusileidus, jie pasiekė Amoskalvą, priešais Giachą, prie kelio į Gibeono dykumą.

25. Benjaminai, Abnero kariai, susirinko ir sustojo ant kalvos viršūnės.

26. Tada Abneras pašaukė Joabą ir tarė: „Ar amžinai naikins kardas? Argi nežinai, kad tai liūdnai baigsis? Kada įsakysi nustoti žmonėms persekioti savo brolius?“

27. Joabas atsakė: „Kaip Dievas gyvas, jei nebūtum prakalbėjęs, tai persekiojimas būtų pasibaigęs tik rytą.“

28. Joabas sutrimitavo, ir visi žmonėssustojo, nebesivijo Izraelio ir nebekovojo.

29. Abneras ir jo vyrai visą naktį ėjo lyguma, persikėlė per Jordaną, perėjo per visą Bitroną ir atėjo į Mahanaimą.

30. Joabas grįžo iš Abnero persekiojimo. Patikrinęs visus karius, iš Dovydo vyrų pasigedo devyniolikos vyrų ir Asaelio.

31. Bet Dovydo žmonės nukovė tris šimtus šešiasdešimt Benjamino ir Abnero vyrų.

32. Jie palaidojo Asaelį jo tėvo kape, Betliejuje. Joabas ir jo vyrai ėjo visą naktį ir, brėkštant dienai, pasiekė Hebroną.