2 Samuelio 5 KBV

1. Visos Izraelio giminės atėjo pas Dovydą į Hebroną ir tarė: „Mes esame tavo kūnas ir kaulai.

2. Jau anksčiau, kai Saulius buvo mūsų karalius, tu išvesdavai ir įvesdavai Izraelį, ir Viešpats tau pažadėjo: „Tu ganysi mano tautą Izraelį ir būsi Izraelio vadas.“

3. Visi Izraelio vyresnieji atėjo pas karalių į Hebroną. Karalius Dovydas sudarė su jais Hebrone sandorą Viešpaties akivaizdoje. Jie patepė Dovydą Izraelio karaliumi.

4. Dovydui buvo trisdešimt metų, kai jis tapo karaliumi, ir karaliavo jis keturiasdešimt metų.

5. Gyvendamas Hebrone, jis valdė Judą septynerius metus ir šešis mėnesius, o Jeruzalėje trisdešimt trejus metus karaliavo visam Izraeliui ir Judui.

6. Dovydas su savo žmonėmis puolė Jeruzalę. Tenykščiai gyventojai jebusiečiai sakė Dovydui: „Tu neįeisi. Tave nuvys mūsų aklieji ir raišieji.“ Nes jie galvojo: „Dovydas negalės įeiti.“

7. Tačiau Dovydas paėmė Siono tvirtovę – tai yra Dovydo miestas.

8. Tuomet Dovydas tarė: „Kas nugalės jebusiečius ir pasieks vandens kanalą, tegul žudo raišuosius ir akluosius, kurių Dovydas nekenčia.“ Todėl yra sakoma: „Aklas ir raišas neįeis į namus.“

9. Dovydas apsigyveno tvirtovėje ir pavadino ją Dovydo miestu. Jis statė aplinkui – nuo Milojo ir viduje.

10. Dovydas vis daugiau įsigalėjo, nes Viešpats, kareivijų Dievas, buvo su juo.

11. Tyro karalius Hiramas siuntė pas Dovydą pasiuntinių su kedro medžiais, dailidžių bei mūrininkų, kurie pastatė Dovydui namus.

12. Dovydas suprato, kad Viešpats jį įtvirtino Izraelio karaliumi ir išaukštino jo karalystę dėl savo tautos Izraelio.

13. Dovydas, persikėlęs iš Hebrono į Jeruzalę, paėmė iš Jeruzalės daugiau sugulovių ir žmonų. Čia Dovydui gimė daugiau sūnų ir dukterų.

14. Šitie vardai tų, kurie gimė Dovydui Jeruzalėje: Šamūva, Šobabas, Natanas, Saliamonas,

15. Ibharas, Elišūva, Nefegas, Jafija,

16. Elišama, Eljada ir Elifeletas.

17. Filistinai, išgirdę, kad Dovydas pateptas Izraelio karaliumi, pradėjo Dovydo ieškoti. Dovydas, tai sužinojęs, pasitraukė į tvirtovę,

18. o filistinai atėję sustojo Refajų slėnyje.

19. Dovydas klausė Viešpaties, sakydamas: „Ar man eiti prieš filistinus? Ar atiduosi juos į mano rankas?“ Viešpats atsakė: „Eik, nes Aš tikrai atiduosiu filistinus į tavo rankas.“

20. Dovydas atėjo į Baal Peracimą ir ten juos sumušė. Tada jis tarė: „Viešpats nušlavė mano priešus prieš mane kaip užplūdęs vanduo.“ Todėl tą vietą pavadino Baal Peracimu.

21. Filistinai ten paliko savo dievų atvaizdus, o Dovydas ir jo kariai juos nunešė.

22. Filistinai dar kartą atėjo ir sustojo Refajų slėnyje.

23. Dovydas vėl klausė Viešpaties. Jis atsakė: „Nesiartink jiems iš priekio. Eik aplinkui ir pulk iš šilkmedžių pusės.

24. Išgirdęs šlamesį šilkmedžių viršūnėse, užpulk juos, nes tada Viešpats išeis pirma tavęs ir naikins filistinų kariuomenę.“

25. Dovydas padarė, kaip Viešpats jam įsakė. Jis mušė filistinus nuo Gebos iki Gezero.