Apaštalų darbai 13 KBV

1. Antiochijos bažnyčioje buvo pranašų ir mokytojų: Barnabas, Simeonas, pravarde Juodasis, Liucijus Kirėnietis, Manaenas, augęs kartu su tetrarchu Erodu, ir Saulius.

2. Kartą, kai jie tarnavo Viešpačiui ir pasninkavo, Šventoji Dvasia pasakė: „Išskirkite man Barnabą ir Saulių darbui, kuriam Aš juos pašaukiau.“

3. Tuomet jie pasninkavo ir meldėsi, ir, uždėję ant jų rankas, išleido.

4. Šventosios Dvasios pasiųsti, jie nukeliavo į Seleukiją, o iš ten laivu pasiekė Kiprą.

5. Atvykę į Salaminą, jie skelbė Dievo žodį žydų sinagogose. Jiems talkino Jonas.

6. Perėję visą salą iki Pafo, jie sutiko vieną magą, netikrą pranašą žydą vardu Barjėzus,

7. kuris buvo su prokonsulu Sergijumi Pauliumi, išmintingu vyru. Šis, pasikvietęs Barnabą ir Saulių, norėjo pasiklausyti Dievo žodžio.

8. Bet Elimas – magas (toks šito žodžio vertimas) – jiems priešinosi, stengdamasis atitraukti prokonsulą nuo tikėjimo.

9. Tada Saulius, kitaip vadinamas Pauliumi, kupinas Šventosios Dvasios, įdėmiai pažvelgė į jį

10. ir tarė: „Ak tu, visokių klastų bei piktybių pilnas velnio vaike! Tu, teisumo prieše! Ar nesiliausi kraipęs tiesių Viešpaties kelių?

11. Dabar štai tave ištiks Viešpaties ranka: tu tapsi aklas ir kurį laiką neregėsi saulės.“ Ir tučtuojau užgulė jį migla ir tamsa, ir jis ėmė graibytis aplink, ieškodamas, kas jam ištiestų ranką.

12. Tai pamatęs, prokonsulas įtikėjo, apstulbintas Viešpaties mokslo.

13. Išplaukę iš Pafo, Paulius ir jo palydovai atvyko į Pergę Pamfilijoje. Čia Jonas pasitraukė nuo jų ir sugrįžo į Jeruzalę.

14. O jie, išvykę iš Pergės, atkeliavo į Pisidijos Antiochiją. Šabo dieną nuėjo į sinagogą ir ten susėdo.

15. Po Įstatymo ir Pranašų skaitymo sinagogos vadovai kreipėsi į juos: „Vyrai broliai, jei turite paskatinimo žodį tautiečiams, tarkite!“

16. Tada Paulius atsistojo ir, davęs ranka ženklą nutilti, prabilo: „Izraelio vyrai ir Dievo bijantys žmonės, paklausykite!

17. Šios Izraelio tautos Dievas išsirinko mūsų tėvus, išaukštino juos, gyvenančius kaip ateivius Egipto šalyje, ir iškelta ranka išvedė juos iš Egipto.

18. Apie keturiasdešimt metų Jis pakentė jų elgesį dykumoje,

19. paskui, išnaikinęs septynias tautas Kanaane, išdalino jiems anų žemę.

20. Po to per keturis šimtus penkiasdešimt metų davė teisėjus iki pranašo Samuelio.

21. Tuo laiku jie ėmė prašyti karaliaus, ir Dievas jiems davė Saulių, Kišo sūnų, Benjamino giminės vyrą, keturiasdešimčiai metų.

22. Pašalinęs jį, Jis pakėlė jiems karaliumi Dovydą, apie kurį liudydamas pasakė: „Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį, kuris įvykdys visus mano norus.“

23. Iš jo palikuonių, kaip buvo žadėjęs, Dievas pakėlė Izraeliui Gelbėtoją Jėzų.

24. Prieš Jam ateinant, Jonas skelbė atgailos krikštą visai Izraelio tautai.

25. Baigdamas gyvenimo kelionę, Jonas pasakė: „Aš nesu tas, kuo jūs mane laikote. Bet štai po manęs ateina Tas, kuriam aš nevertas atrišti kojų apavo.“

26. Vyrai broliai, Abraomo giminės sūnūs ir čia esantys Dievo bijantys žmonės! Tai jums atsiųstas šis išgelbėjimo žodis.

27. Nes Jeruzalės gyventojai ir jų vyresnieji nepažino Jo ir pasmerkdami įvykdė pranašų žodžius, skaitomus kiekvieną šabą.

28. Nors nerado Jame jokios mirties vertos kaltės, jie reikalavo iš Piloto, kad Jis būtų nužudytas.

29. Išpildę visa, kas buvo apie Jį parašyta, nuėmė Jį nuo medžio ir paguldė į kapą.

30. Bet Dievas Jį prikėlė iš numirusių.

31. Jis per daugelį dienų rodėsi tiems, kurie buvo su Juo atėję iš Galilėjos į Jeruzalę. Jie yra Jo liudytojai žmonėms.

32. Ir mes jums skelbiame Gerąją naujieną: tėvams duotąjį pažadą

33. Dievas įvykdė mums, jų vaikams, prikeldamas Jėzų, kaip ir parašyta antroje psalmėje: „Tu esi mano Sūnus, šiandien Aš Tave pagimdžiau!“

34. O kad Jį prikėlė iš numirusių ir kad Jis neturėjo supūti, Dievas buvo taip nusakęs: „Aš ištesėsiu šventus bei tikrus pažadus Dovydui.“

35. Todėl ir kitoje vietoje sakoma: „Tu neleisi savo Šventajam matyti supuvimo.“

36. Juk Dovydas, patarnavęs savajai kartai pagal Dievo valią, užmigo, buvo palaidotas prie savo tėvų ir supuvo.

37. O Tas, kurį Dievas prikėlė, nesupuvo.

38. Taigi tebūnie jums žinoma, vyrai broliai, kad per Jį jums skelbiamas nuodėmių atleidimas.

39. Ir kiekvienas, kuris tiki, išteisinamas per Jį nuo viso to, nuo ko nepajėgė jūsų išteisinti Mozės Įstatymas.

40. Tad saugokitės, kad jums nepritaptų, kas pasakyta Pranašuose:

41. „Žiūrėkite, niekintojai, stebėkitės ir pranykite! Nes Aš darau darbą jūsų dienomis, darbą, kuriuo nepatikėsite, jei kas jums pasakos.“

42. Žydams išeinant iš sinagogos, pagonys prašė, kad ir kitą šabą būtų kalbama apie tuos dalykus.

43. Sinagogos susirinkimui pasibaigus, daugelis žydų ir pamaldžių prozelitų sekė Paulių ir Barnabą, kurie, kalbėdami jiems, įtikinėjo pasilikti Dievo malonėje.

44. Kitą šabą beveik visas miestas susirinko pasiklausyti Dievo žodžio.

45. Išvydusius tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti tam, ką kalbėjo Paulius.

46. Bet Paulius ir Barnabas drąsiai pasakė: „Pirmiausia jums turėjo būti skelbiamas Dievo žodis. Bet kadangi jūs Jį atmetate ir patys laikote save nevertais amžinojo gyvenimo, tai štai mes kreipiamės į pagonis.

47. Nes taip mums liepė Viešpats: „Paskyriau Tave, kad būtum šviesa pagonims, kad būtumei išgelbėjimu iki pat žemės pakraščių.“

48. Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį; ir įtikėjo visi skirtieji amžinajam gyvenimui.

49. Ir Viešpaties žodis pasklido po visą kraštą.

50. Bet žydai, sukurstę pamaldžias bei gerbiamas moteris ir įtakingus miesto piliečius, sukėlė Pauliaus bei Barnabo persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių.

51. O tie, nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes, atvyko į Ikonijų.

52. Mokiniai buvo pilni džiaugsmo ir Šventosios Dvasios.