Apaštalų darbai 17 KBV

1. Perėję Amfipolį ir Apoloniją, jie atvyko į Tesaloniką, kur buvo žydų sinagoga.

2. Pagal savo įprotį Paulius užėjo pas juos ir tris šabus aiškinosi su jais Raštus,

3. dėstydamas ir įrodinėdamas, kad Kristus turėjo kentėti ir prisikelti iš numirusių ir kad: „Kristus – tai Jėzus, kurį aš jums skelbiu.“

4. Kai kurie iš jų įtikėjo ir prisidėjo prie Pauliaus ir Silo, taip pat daugybė pamaldžių graikų ir nemažai aukštos kilmės moterų.

5. Bet neįtikėję žydai, apimti pavydo, surinko iš gatvės piktų žmonių, sukurstė minią ir sukėlė mieste sąmyšį. Jie užpuolė Jasono namus ir ėmė ten ieškoti Pauliaus bei Silo, norėdami išvesti juos prieš minią.

6. Jų neradę, nusitempė Jasoną ir kelis brolius pas miesto vadovus, šaukdami: „Tie žmonės, kurie verčia visą pasaulį aukštyn kojom, atvyko ir čia,

7. o Jasonas juos priglaudė. Visi šitie laužo ciesoriaus įsakymus, tvirtindami, jog esąs kitas karalius, būtent Jėzus!“

8. Taip jie sukėlė jų klausiusios minios ir miesto vadovų nerimą.

9. Šie, gavę iš Jasono ir kitų užstatą, paleido juos.

10. Broliai tuojau pat, nakčia, išsiuntė Paulių ir Silą į Berėją. Ten atvykę, jie užėjo į žydų sinagogą.

11. Tenykščiai pasirodė esą kilnesni už tesalonikiečius. Jie noriai priėmė žodį ir kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų.

12. Daugelis iš jų įtikėjo, taip pat nemažai kilmingų graikų moterų ir vyrų.

13. Sužinoję, kad Paulius jau Berėjoje skelbia Dievo žodį, Tesalonikos žydai atskubėjo ir čia drumsti bei kurstyti žmonių.

14. Tada broliai skubiai išsiuntė Paulių prie jūros, o Silas ir Timotiejus pasiliko ten.

15. Pauliaus palydovai nuvedė jį iki Atėnų. Gavę įsakymą pranešti Silui ir Timotiejui, kad kuo greičiau atvyktų pas jį, grįžo atgal.

16. Belaukdamas Atėnuose jų atvykstant ir matydamas pilną miestą stabų, Paulius dvasioje netvėrė pykčiu.

17. Jis aiškinosi sinagogoje su žydais ir pamaldžiaisiais, ir kasdien esančiais aikštėje.

18. Kai kurie epikūrininkų ir stoikų filosofai bandė su juo ginčytis. Vieni klausė: „Ką šis plepys nori pasakyti?“ O kiti: „Atrodo, kad jis svetimų dievų skelbėjas.“ Mat jis skelbė Jėzų ir prisikėlimą.

19. Jie paėmė, nusivedė jį į Areopagą ir tarė jam: „Ar galėtume sužinoti, kokį naują mokslą tu skelbi?

20. Nes tu kalbi mūsų ausims negirdėtus dalykus. Taigi norėtume sužinoti, kas tai būtų.“

21. Mat visi atėniečiai ir ten gyvenantys ateiviai leisdavo laiką ne kaip kitaip, o tik pasakodami arba klausydami ką nors nauja.

22. Tada Paulius, atsistojęs Areopago viduryje, prabilo: „Atėnų vyrai, matau, kad jūs visais atžvilgiais labai religingi.

23. Vaikščiodamas ir apžiūrinėdamas jūsų šventenybes, radau aukurą su užrašu: „Nežinomam dievui“. Taigi Tą, kurį nepažindami garbinate, aš jums ir skelbiu.

24. Dievas, pasaulio ir visko, kas jame yra, Kūrėjas, būdamas dangaus ir žemės Viešpats, gyvena ne žmonių rankomis statytose šventyklose

25. ir nėra žmonių rankomis aptarnaujamas, tarsi Jam ko nors trūktų. Jis gi pats visiems duoda gyvybę, alsavimą ir visa kita.

26. Iš vieno kraujo Jis išvedė visas žmonių tautas, kad šios gyventų visoje žemėje. Jis nustatė iš anksto paskirtus laikus ir apsigyvenimo ribas,

27. kad žmonės ieškotų Viešpaties ir tarytum apgraibomis Jį atrastų, nes Jis netoli nuo kiekvieno iš mūsų.

28. Juk mes Jame gyvename, judame ir esame, kaip yra pasakę ir kai kurie jūsų poetai: „Mes irgi esame kilę iš Jo.“

29. Todėl, būdami dieviškos kilmės, neturime manyti, jog Dievybė yra panaši į auksą, sidabrą ar akmenį, įgavusį pavidalą dėl žmogaus išmonės ir gebėjimų.

30. Ir štai Dievas nebežiūri anų neišmanymo laikų ir dabar įsako visur visiems žmonėms atgailauti,

31. nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vyrą, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių.“

32. Išgirdę apie prisikėlimą iš numirusių, vieni ėmė šaipytis, o kiti sakė: „Apie tai tavęs paklausysime kitą kartą.“

33. Šitaip Paulius paliko jų būrį.

34. Vis dėlto kai kurie vyrai prisidėjo prie jo ir įtikėjo. Iš jų Dionizijas, Areopago narys, viena moteris vardu Damaridė ir jų draugai.