Amoso 7 KBV

1. Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: karaliaus pievas nušienavus, pradėjus želti vėlyvai žolei, Jis pasiuntė skėrių pulkus.

2. Kai jie visiškai nuėdė žolę krašte, aš tariau: „Viešpatie Dieve, meldžiu, atleisk! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas.“

3. Viešpats gailėjosi dėl to. „Taip neįvyks“, – tarė Viešpats.

4. Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: Jis bausmei pašaukė ugnies liepsną, ta prarijo didžiąją gelmę ir buvo bepraryjanti kraštą.

5. Tada tariau: „Viešpatie Dieve, meldžiu, liaukis! Kaip beištvers Jokūbas? Juk jis toks mažas.“

6. Viešpats gailėjosi dėl to. „Taip irgi neįvyks“, – tarė Viešpats Dievas.

7. Viešpats Dievas parodė man tokį reginį: Viešpats stovėjo ant mūrinės sienos ir laikė rankoje svambalą.

8. Viešpats klausė manęs: „Amosai, ką matai?“ Aš atsakiau: „Svambalą.“ Tada Viešpats tarė: „Aš dedu svambalą prie tavo tautos, Izraelio namų; daugiau nebepasigailėsiu jų.

9. Izaoko aukštumos bus tuščios ir Izraelio šventyklos bus sunaikintos. Aš pakelsiu kardą prieš Jeroboamo namus.“

10. Tada Betelio kunigas Amacija pasiuntė Izraelio karaliui Jeroboamui tokią žinią: „Amosas rengia prieš tave sąmokslą Izraelio namuose, kraštas nebegali pakelti jo kalbų,

11. nes Amosas sako: „Jeroboamas mirs nuo kardo, o Izraelis bus vedamas į nelaisvę, toli nuo savo krašto.“

12. Po to Amacija tarė Amosui: „Regėtojau, bėk į Judo šalį, ten valgyk duoną ir pranašauk.

13. Bet Betelyje daugiau nebepranašauk, nes čia yra karaliaus šventykla ir karališki namai.“

14. Amosas atsakė Amacijai: „Aš ne pranašas ir ne pranašo sūnus. Aš esu piemuo ir auginu šilkmedžius.

15. Tačiau Viešpats, paėmęs mane nuo bandos, tarė: „Eik, pranašauk mano tautai, Izraeliui!“

16. Dabar klausyk Viešpaties žodžio. Tu sakai: „Nepranašauk prieš Izraelį ir nekalbėk prieš Izaoko namus!“

17. Todėl taip sako Viešpats: „Tavo žmona paleistuvaus mieste, sūnūs ir dukterys žus nuo kardo, tavo žemę išdalins, o tu pats mirsi pagonių krašte. Izraelis tikrai bus išvestas į nelaisvę iš savo krašto.“