Amoso 9 LBD

1. Pamačiau VIEŠPATĮ, stovintį prie aukuro. Jis tarė: „Daužyk stulpų antgalius tol, kol pradės drebėti slenksčiai, ir sutrupink juos į visų žmonių galvas! Išlikusius nužudysiu kalaviju; nė vienas jų neištrūks, nė vienas jų neišliks.

2. Nors jie nužengtų į Šeolą, mano ranka juos iš ten paims; nors jie užkoptų į dangų, iš ten juos nulaipinsiu.

3. Nors jie slėptųsi ant Karmelio viršūnės, surasiu juos ten ir paimsiu. Nors jie slėptųsi nuo mano akių jūros dugne, paliepsiu slibinui, kad jiems įgeltų.

4. Nors jie eitų į tremtį savo priešų priekyje, paliepsiu kalavijui, kad juos išžudytų. Akis įsmeigsiu į juos nelaimei, o ne palaimai.

5. Viešpats, Galybių DIEVAS, paliečia žemę, ir ji tirpsta, o visi jos gyventojai gedi. Ji visa pakils kaip Nilas ir vėl atslūgs kaip Egipto Nilas.

6. Jis statosi būstą danguje, o savo skliautui pamatus deda žemėje; jis pasišaukia jūros vandenis ir išlieja juos ant žemės; jis vardu VIEŠPATS.

7. Argi man jūs nesate kaip kušitai, Izraelio tauta? – tai VIEŠPATIES žodis. – Argi ne aš išvedžiau Izraelį iš Egipto žemės, o filistinus iš Kaftoro ir aramėjus iš Kyro?

8. Tikrai Viešpaties DIEVO akys įsmeigtos į nuodėmingą karalystę. Išnaikinsiu ją žemės paviršiuje! Bet Jokūbo namų visiškai nesunaikinsiu, – tai VIEŠPATIES žodis. –

9. Štai paliepsiu ir išsijosiu Izraelio namus tarp tautų, kaip sijojama rėčiu, neleidžiant jokiam žvirgždui nukristi žemėn.

10. Nuo kalavijo žus visi mano tautos nusidėjėliai, sakantys: ‘Nelaimė niekada mūsų nepasivys ir nepasitiks’.

11. Tą dieną atstatysiu sugriautą Dovydo Padangtę, užtaisysiu jos plyšius, prikelsiu jos griuvėsius, atstatysiu, kokia ji buvo kadaise,

12. kad jie paveldėtų Edomo likutį ir visas tautas, pavadintas mano vardu, – tai žodis VIEŠPATIES, kuris tai daro. –

13. Tikrai ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai artojas pasivys pjovėją, o vynuogių traiškytojas – sėjėją, kai kalnai trykš saldžiu vynu, ir jis sruvens visomis kalvomis.

14. Sugrąžinsiu Izraelio, savo tautos, tremtinius; jie atstatys sugriautus miestus ir juose gyvens, veis vynuogynus ir gers jų vyną, sodins sodus ir valgys jų vaisius.

15. Pasodinsiu juos jų žemėje, ir jie niekada daugiau nebebus išrauti iš žemės, kurią jiems daviau“, – sako VIEŠPATS, tavo Dievas.