Danieliaus 11 KBV
1. „Nuo pirmųjų medo Darijaus viešpatavimo metų stiprinau jį ir jam padėjau.
2. Dabar paskelbsiu tau tiesą. Dar trys karaliai iškils Persijoje ir ketvirtasis, kuris bus turtingiausias iš jų. Jis, sustiprėjęs ir praturtėjęs, sukurstys visus prieš Graikiją.
3. Tuomet iškils galingas karalius, kuris valdys su didžia jėga ir darys, ką panorėjęs.
4. Pačioje galybėje jo karalystė subyrės ir bus padalinta keturių dangaus vėjų kryptimis, bet ne jo palikuonims. Tos karalystės nebus tokios galingos, nes jo karalystė bus sunaikinta ir ją valdys svetimi.
5. Tada pietų karalius sustiprės; vienas iš jo kunigaikščių taps galingesnis net už jį ir jo valdžia bus didelė.
6. Keleriems metams praėjus, jie susijungs. Pietų karaliaus duktė išeis pas šiaurės karalių sudaryti sutarties, bet valdžios neišlaikys nei ji, nei jos palikuonis. Ji, jos palyda, vaikas ir vyras bus išduoti.
7. Tuo metu iš jos šaknų išaugs atžala, kuri ateis su kariuomene, kariaus prieš šiaurės karalių, įsiverš į jo tvirtovę ir ją užims.
8. Jų dievus, lietus stabus, brangius indus iš sidabro ir aukso jis išgabens kaip grobį į Egiptą. Jo karalystė išliks ilgiau negu šiaurės karaliaus.
9. Vėliau šiaurės karalius užpuls pietų karalių ir įsiverš į jo kraštą, bet turės sugrįžti į savo kraštą.
10. Jo sūnūs ateis, surinkę didžiulę kariuomenę, vienas užtvindys kraštą ir prasiverš iki pietų karaliaus tvirtovės.
11. Tada pietų karalius supykęs kariaus prieš šiaurės karalių ir sunaikins jo didžiulę kariuomenę.
12. Nugalėjęs daugybę, jis didžiuosis. Jis išžudys dešimtis tūkstančių, bet dėl to netaps stipresnis.
13. Keleriems metams praėjus, šiaurės karalius sugrįš, surinkęs dar didesnę kariuomenę ir su daugybe turtų.
14. Tuo metu ir kitos tautos pakils prieš pietų karalių, ir tavo tautos maištingieji kelsis, norėdami įtvirtinti tą regėjimą, bet jie nelaimės.
15. Šiaurės karalius atėjęs supils pylimą ir paims sutvirtintą miestą. Pietų karalius neatsilaikys, jo rinktinė kariuomenė bus sunaikinta.
16. Atėjęs prieš jį, elgsis, kaip norės, ir niekas nepajėgs jo sulaikyti. Jis užims visą šlovingąjį kraštą, ir anas nukentės nuo jo rankos.
17. Jis sumanys užimti pietų karalystę, sudarys su ja sutartį, išleisdamas už jo vieną savo dukterų, kad tą karalystę sunaikintų, bet jam nepavyks to sumanymo įgyvendinti.
18. Tada jis nukreips veidą į salas ir daugumą jų užims, bet vienas jo kunigaikštis padarys galą jo patyčioms, ir tos patyčios atsigręš prieš jį patį.
19. Tada jis gręšis į savo šalies tvirtoves, bet suklups, kris ir nebus surastas.
20. Jo įpėdinis siųs mokesčių rinkėją į šlovingąją karalystę, bet po kurio laiko jis bus užmuštas, ne iš pykčio ir ne kovoje.
21. Po jo karaliaus vietą užims niekšas, kuriam karališka garbė nebus suteikta. Bet jis įeis taikiai ir apgaule pasiglemš karalystę.
22. Jo priešininkai bus šluote nušluoti ir sutriuškinti jo akivaizdoje, taip pat ir sandoros kunigaikštis.
23. Sandora, padaryta su juo, bus klastinga ir bevertė. Su grupele žmonių jis taps galingas.
24. Taikiai jis įeis į turtingąsias krašto sritis ir darys, ko nedarė nei jo tėvai, nei jo tėvų tėvai. Karo grobį ir gėrybes jis dalins saviesiems ir sumanys užimti tvirtoves, tačiau tik iki numatyto laiko.
25. Įsidrąsinęs sutelks didelę kariuomenę eiti prieš pietų karalių. Pietų karalius išeis į karą su labai didele ir galinga kariuomene, bet neįstengs pasipriešinti šiaurės karaliui, nes prieš jį bus surengta klasta:
26. kurie valgo prie jo stalo, pražudys jį, jo kariuomenė bus išsklaidyta ir labai daug kris užmuštų.
27. Abiejų karalių širdys bus klastingos, ir jie meluos vienas kitam sėdėdami prie vieno stalo, bet nesėkmingai, nes dar nėra atėjęs skirtas laikas.
28. Jis sugrįš į savo kraštą su gausiu grobiu, bet jo širdis yra prieš šventąją sandorą. Jis pridarys žalos ir sugrįš į savo kraštą.
29. Skirtu metu jis vėl eis į pietus, bet antrą kartą nebebus taip, kaip anksčiau.
30. Prieš jį atplauks laivai iš Kitimų. Jis pasitrauks išsigandęs ir bus įtūžęs prieš šventąją sandorą. Jis įvykdys savo ketinimus ir susitars su tais, kurie sulaužė šventąją sandorą.
31. Pajėgos bus jo pusėje ir jie išniekins šventyklą, pašalins kasdienę auką ir toje vietoje pastatys sunaikinimo pabaisą.
32. Neištikimus sandorai jis suklaidins klastingomis kalbomis, bet žmonės, kurie pažįsta savo Dievą, bus stiprūs ir veiks.
33. Tautos išminčiai mokys žmones, nors kurį laiką jie bus naikinami kardu, liepsna, bus įkalinti ir plėšiami.
34. Naikinami jie susilauks mažai pagalbos, nes daugelis prisidės prie jų tik veidmainiaudami.
35. Kai kurie išminčiai žus, kad kiti būtų ištirti, išbandyti ir apvalyti iki skirto laiko, nes dar ne laikų pabaiga.
36. Karalius elgsis, kaip norės, didžiuosis prieš dievus ir išdidžiai kalbės prieš dievų Dievą. Jam seksis, kol rūstybė bus įvykdyta, nes kas nuspręsta, tai bus padaryta.
37. Nei savo tėvų dievų, nei moterų mylimojo, nei jokio kito dievo jis negerbs, bet didžiuosis prieš visus.
38. Tik tvirtovių dievą jis pagerbs, dievą, kurio nepažino jo tėvai. Jis pagerbs jį auksu, sidabru, brangiais akmenimis ir brangenybėmis.
39. Jis parūpins tvirtovėms svetimų dievų. Kas juos pripažins, tam jis suteiks daug garbės, padarys valdovu ir kaip atpildą padalins žemę.
40. Paskutiniaisiais laikais su juo kariaus pietų karalius. Kaip audra įsiverš į kraštą šiaurės karalius su kovos vežimais, raiteliais bei laivais, kaip tvanas užlies kraštus ir užims juos.
41. Jis įeis į šlovingąjį kraštą, dešimtys tūkstančių žus. Bet edomitai, moabitai ir didžioji dalis amonitų išsigelbės iš jo rankos.
42. Jis išties ranką prieš kitus kraštus, ir Egipto šalis neišsigelbės.
43. Jis užvaldys Egipto aukso ir sidabro lobius bei brangenybes, libiai ir etiopai seks paskui jį.
44. Žinios iš šiaurės ir rytų išgąsdins jį. Labai įtūžęs, jis išeis, kad naikintų ir pražudytų daugelį.
45. Jis pastatys savo karališkas palapines tarp jūros ir šlovingo šventojo kalno. Ten jis prieis galą, ir nė vienas nepadės jam.“