Danieliaus 3 KBV

1. Karalius Nebukadnecaras padirbdino auksinę statulą šešiasdešimties uolekčių aukščio ir šešių uolekčių pločio ir pastatė ją Dūros lygumoje, Babilono krašte.

2. Po to karalius Nebukadnecaras sukvietė kunigaikščius, valdovus, valdytojus, patarėjus, iždininkus, teisėjus, pareigūnus ir visus sričių valdininkus į statulos pašventinimo iškilmes.

3. Kunigaikščiai, valdovai, valdytojai, patarėjai, iždininkai, teisėjai, pareigūnai ir visi sričių valdininkai susirinko į statulos, kurią karalius Nebukadnecaras buvo pastatęs, pašventinimo iškilmes. Jie sustojo ties statula,

4. ir šauklys garsiai skelbė: „Jums, o tautos ir giminės visų kalbų, įsakoma:

5. kai tik išgirsite rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio, trimitų ir visokių muzikos instrumentų garsą, turite parpulti ir pagarbinti auksinę statulą, kurią pastatė karalius Nebukadnecaras.

6. Kas neparpuls ir nepagarbins jos, tuojau bus įmestas į liepsnojančią krosnį!“

7. Visų kalbų tautos ir giminės, išgirdusios rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio ir visokių instrumentų garsą, parpuolė ir pagarbino karaliaus Nebukadnecaro pastatytą auksinę statulą.

8. Tuo metu priėję kai kurie chaldėjai apkaltino žydus.

9. Jie sakė karaliui Nebukadnecarui: „O karaliau, gyvuok amžinai!

10. Tu, karaliau, išleidai įsakymą, kad kiekvienas, išgirdęs rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio, trimitų ir visokių muzikos instrumentų garsą, turi pulti žemėn ir pagarbinti auksinę statulą,

11. o kas neparpuls ir nepagarbins jos, bus įmestas į liepsnojančią krosnį.

12. Štai, karaliau, žydai, kuriuos paskyrei Babilono srities reikalų tvarkytojais – Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas, – nepaklūsta tau. Jie netarnauja tavo dievams ir nepagarbino auksinės statulos, kurią pastatei.“

13. Nebukadnecaras, supykęs ir užsirūstinęs, įsakė atvesti Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą. Kai tuos vyrus atvedė pas karalių,

14. Nebukadnecaras klausė: „Ar tai tiesa, Šadrachai, Mešachai ir Abed Negai, kad mano dievams netarnaujate ir pastatytos auksinės statulos nepagarbinote?

15. Dabar pasiruoškite, kai tik išgirsite rago, vamzdžio, citros, arfos, psalterio bei trimitų ir visokių muzikos instrumentų garsą, parpulti ir pagarbinti statulą, kurią pastačiau. O jei nepagarbinsite, tuojau būsite įmesti į liepsnojančią krosnį. Ir koks Dievas išgelbės jus iš mano rankų?“

16. Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas atsakė karaliui: „O Nebukadnecarai, nėra reikalo ką nors atsakyti.

17. Jeigu taip padarysi, tai mūsų Dievas, kuriam tarnaujame, gali išgelbėti mus iš liepsnojančios krosnies, ir Jis išgelbės mus iš tavo rankų, o karaliau!

18. O jei ne, tai tebūna tau žinoma, karaliau, kad mes tavo dievams netarnausime ir auksinės statulos, kurią pastatei, negarbinsime!“

19. Nebukadnecaras be galo supyko ant Šadracho, Mešacho ir Abed Nego, net jo veidas pasikeitė. Jis įsakė pakūrenti krosnį septynis kartus karščiau nei įprastai.

20. Patiems stipriausiems savo kariuomenės vyrams liepė surišti Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą ir juos įmesti į liepsnojančią krosnį.

21. Tuojau tie vyrai buvo surišti su visa apranga: su apsiaustais, kelnėmis, kepurėmis bei kitais drabužiais, ir įmesti į liepsnojančią krosnį.

22. Kadangi karaliaus griežtu įsakymu krosnis buvo taip karštai prikūrenta, vyrus, kurie įmetė Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą, užmušė ugnies liepsna,

23. o Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas įkrito surišti į liepsnas.

24. Karalius Nebukadnecaras nustebęs skubiai pakilo ir klausė savo patarėjų: „Ar ne tris vyrus įmetėme surištus į ugnį?“ Jie atsakė karaliui: „Tikrai taip, karaliau!“

25. Jis tarė: „Aš matau keturis laisvus vyrus, vaikščiojančius ugnyje! Jiems ugnis nekenkia, o ketvirtasis atrodo kaip Dievo sūnus!“

26. Nebukadnecaras, priėjęs prie degančios krosnies angos, tarė: „Šadrachai, Mešachai ir Abed Negai, aukščiausiojo Dievo tarnai, išeikite! Ateikite čia.“ Šadrachas, Mešachas ir Abed Negas išėjo iš krosnies.

27. Susirinkę kunigaikščiai, valdovai, valdytojai ir karaliaus patarėjai matė, kad ugnis neturėjo galios jų kūnams. Jų galvos plaukai nebuvo apsvilę nė apsiaustai apdegę, net dūmų kvapo nesijautė.

28. Nebukadnecaras tarė: „Palaimintas Šadracho, Mešacho ir Abed Nego Dievas, kuris atsiuntė angelą ir išgelbėjo savo tarnus, pasitikėjusius Juo. Jie sulaužė karaliaus įsakymą ir verčiau atidavė savo kūnus, kad netarnautų ir negarbintų kito dievo, išskyrus savąjį Dievą.

29. Tad išleidžiu įsakymą, kad kiekvienas, nesvarbu, iš kokios tautos ir giminės jis būtų, bus sukapotas į gabalus ir jo namai paversti griuvėsiais, jei nepagarbiai kalbės apie Šadracho, Mešacho ir Abed Nego Dievą. Nes nėra jokio kito dievo, kuris galėtų taip išgelbėti!“

30. Po to karalius išaukštino Šadrachą, Mešachą ir Abed Negą Babilono krašte.