Danieliaus 5 KBV

1. Karalius Belšacaras iškėlė didelę puotą tūkstančiui savo didžiūnų ir jų akivaizdoje gėrė vyną.

2. Belšacaras, paragavęs vyno, įsakė atnešti auksinius ir sidabrinius indus, kuriuos jo tėvas Nebukadnecaras buvo atgabenęs iš Jeruzalės šventyklos, kad iš jų gertų karalius, jo kunigaikščiai, žmonos ir sugulovės.

3. Tada atnešė auksinius ir sidabrinius indus, kurie buvo atgabenti iš Jeruzalės šventyklos, Dievo namų. Iš jų gėrė karalius, jo kunigaikščiai, žmonos ir sugulovės.

4. Jie gėrė vyną ir šlovino savo auksinius, sidabrinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievus.

5. Tą pačią valandą pasirodė žmogaus rankos pirštai ir rašė ties žvakide ant karaliaus rūmų sienos. Karalius matė rašančią ranką.

6. Jo veidas pasikeitė, jį apėmė neramios mintys, sąnariai suglebo ir keliai drebėjo.

7. Karalius, garsiai šaukdamas, liepė atvesti žynius, chaldėjus ir astrologus. Jiems susirinkus, karalius kalbėjo Babilono išminčiams: „Kas perskaitys šitą raštą ir man jį išaiškins, tas bus apvilktas purpuru, jam bus užkabinta auksinė grandinė ir jis bus paskelbtas trečiu valdovu karalystėje!“

8. Tačiau visi išminčiai negalėjo nei rašto perskaityti, nei jo išaiškinti karaliui.

9. Tuomet karalius Belšacaras labai sunerimo, jo veidas pabalo, o didžiūnai buvo apstulbę.

10. Išgirdusi karaliaus ir didžiūnų žodžius, karalienė įėjo į puotos salę ir tarė: „Karaliau, gyvuok per amžius! Teneapima tavęs neramios mintys ir tavo veidas tenepasikeičia!

11. Tavo karalystėje yra vyras, kuris turi šventųjų dievų dvasią. Tavo tėvo dienomis šviesa, supratimas ir išmintis, panaši į dievų išmintį, buvo jame. Karalius Nebukadnecaras, tavo tėvas, paskyrė jį ženklų aiškintojų, žynių, chaldėjų ir astrologų viršininku,

12. kadangi jis turėjo nepaprastą dvasią, supratimą ir protą, galintį išaiškinti sapnus, atspėti mįsles ir atidengti paslaptis. Tai Danielius, kuriam karalius davė Beltšacaro vardą. Taigi pašauk Danielių, ir jis tau išaiškins.“

13. Kai Danielių atvedė pas karalių, karalius tarė: „Ar tu tas Danielius iš Judo tremtinių, kuriuos karalius, mano tėvas, atvedė iš Judėjos?

14. Aš girdėjau apie tave, kad šventųjų dievų dvasia yra tavyje, taip pat ir šviesa, supratimas bei nepaprasta išmintis.

15. Buvo pakviesti išminčiai ir žyniai, kad perskaitytų šitą raštą ir jį išaiškintų, bet jie nesugebėjo išaiškinti tų žodžių prasmės.

16. Aš girdėjau apie tave, kad tu gali atskleisti paslaptis ir išaiškinti mįsles. Jei perskaitysi raštą ir pasakysi, ką jis reiškia, būsi apvilktas purpuru, gausi auksinę grandinę ir būsi trečias valdovas karalystėje!“

17. Danielius atsakė karaliui: „Dovanos telieka tau arba duok jas kam kitam! Tačiau aš perskaitysiu raštą karaliui ir jį išaiškinsiu.

18. O karaliau! Aukščiausiasis Dievas davė tavo tėvui Nebukadnecarui karalystę, didybę, garbę ir šlovę.

19. Dėl didybės, kuri jam buvo duota, visų kalbų tautos ir giminės drebėjo ir bijojo jo. Ką norėjo, jis nužudė, ką norėjo, paliko gyvą; ką norėjo, jis išaukštino, ką norėjo, pažemino.

20. Bet kai jo širdis pasiaukštino ir dvasia sukietėjo nuo išdidumo, jis buvo nustumtas nuo karališko sosto ir neteko savo šlovės.

21. Jis buvo atskirtas nuo žmonių, jo širdis pasidarė kaip žvėries, su laukiniais asilais jis gyveno, valgė žolę kaip jautis, jo kūną vilgė dangaus rasa, kol jis pažino, kad aukščiausiasis Dievas viešpatauja žmonių karalystėje ir paskiria valdovu tą, kurį Jis nori.

22. O tu, jo sūnau Belšacarai, nenusižeminai širdimi, nors visa tai žinojai.

23. Tu pasipūtei prieš dangaus Viešpatį, įsakei atnešti Jo namų indus ir tu bei tavo didžiūnai, tavo žmonos ir sugulovės gėrė iš jų vyną, ir tu šlovinai sidabrinius, auksinius, varinius, geležinius, medinius ir akmeninius dievus, kurie negali nei matyti, nei girdėti, nei suprasti. O Dievo, kurio rankoje yra tavo gyvybė ir kurio žinioje yra visi tavo keliai, tu nešlovinai.

24. Todėl Jis siuntė ranką, ir šitas raštas buvo užrašytas.

25. Štai kas parašyta: „Mene, mene, tekel, uparsin.“

26. Štai ką tai reiškia: „Mene“ – Dievas suskaičiavo tavo karalystės dienas ir jas užbaigė;

27. „Tekel“ – esi pasvertas svarstyklėmis ir rastas per lengvas;

28. „Peres“ – tavo karalystė padalyta ir atiduota medams ir persams!“

29. Belšacaras įsakė apvilkti Danielių purpuru, užkabinti ant kaklo auksinę grandinę ir paskelbė, kad jis bus trečias valdovas karalystėje.

30. Tą pačią naktį karalius Belšacaras, chaldėjų karalius, buvo nužudytas,

31. ir Darijus, medas, pradėjo valdyti, būdamas šešiasdešimt dvejų metų.