Danieliaus 8 KBV

1. Trečiaisiais karaliaus Belšacaro karaliavimo metais aš, Danielius, mačiau antrą regėjimą.

2. Kai mačiau regėjimą, aš buvau Sūzų rūmuose, Elamo krašte, ir mačiau regėjime, kaip aš stovėjau prie Ulajo upės.

3. Pakėlęs akis, pamačiau aviną, stovintį ant upės kranto. Jis turėjo du ragus. Abu ragai buvo ilgi, bet vienas iš jų ilgesnis už kitą, ir ilgesnysis išaugo vėliau.

4. Aš mačiau tą aviną, badantį ragais į vakarus, šiaurę ir pietus. Joks žvėris negalėjo atsilaikyti prieš jį ir nė vienas negalėjo nuo jo išsigelbėti. Jis darė, kas jam patiko, ir tapo galingas.

5. Man besvarstant, ožys atėjo iš vakarų, per visą žemę, neliesdamas žemės paviršiaus. Tas ožys turėjo didelį ragą tarpuakyje.

6. Priėjęs prie dviragio avino, kurį mačiau stovintį prie upės, puolė jį, apimtas didelio įtūžio.

7. Aš mačiau, kaip jis, labai įtūžęs, užpuolė aviną, smogė jam ir nulaužė abu jo ragus. Avinas neturėjo jėgų atsilaikyti prieš jį. Parbloškęs aviną ant žemės, sutrypė jį, ir niekas negalėjo avino nuo jo išgelbėti.

8. Ožys tapo labai galingas. Jam sustiprėjus, nulūžo didysis ragas ir jo vietoje išaugo keturi ragai keturiomis dangaus vėjų kryptimis.

9. Iš vieno jų išdygo mažas ragas ir išaugo labai didelis, nukreiptas pietų, rytų ir gražiosios žemės link.

10. Jis taip užaugo, kad pasiekė dangaus kareiviją, numetė žemėn kai kuriuos iš kareivijos, net dalį žvaigždžių, ir juos sumindžiojo.

11. Jis aukštino save iki kareivijų Kunigaikščio, pašalino kasdienę auką ir išniekino Jo šventyklą.

12. Dėl nusižengimų jam buvo duota kareivija ir kasdienė auka. Jis numetė žemėn tiesą ir jam sekėsi, ką jis darė.

13. Aš girdėjau vieną šventąjį kalbant, ir kitas šventasis klausė kalbančiojo: „Ar ilgai tęsis šitas regėjimas apie kasdienę auką, pasibaisėtinus nusikaltimus, šventyklos ir kareivijų mindžiojimą?“

14. Jis man atsakė: „Du tūkstančius tris šimtus vakarų ir rytų. Po to šventykla vėl bus apvalyta.“

15. Kai aš, Danielius, mačiau tą regėjimą ir stengiausi jį suprasti, štai čia, priešais mane, stovėjo tarsi žmogaus pavidalas.

16. Aš išgirdau nuo Ulajo upės žmogaus balsą: „Gabrieliau, išaiškink jam regėjimą.“

17. Jam atėjus prie manęs, aš išsigandau ir parpuoliau veidu žemėn. O jis tarė: „Žmogaus sūnau, suprask, kad tas regėjimas apie laikų pabaigą.“

18. Jam bekalbant, aš gulėjau be amo ant žemės. Jis palietė mane, pastatė ant kojų

19. ir tarė: „Aš tau atskleisiu, kas atsitiks rūstybės dienų pabaigoje, nes galas ateis skirtu metu.

20. Dviragis avinas, kurį matei, yra medų ir persų karaliai.

21. Gauruotasis ožys yra Graikijos karalius. Didysis ragas jo tarpuakyje – tai pirmasis karalius.

22. Jam nulūžus, išaugo keturi ragai, tai reiškia keturias karalystes, kilusias iš jo tautos, bet nepasiekusias jo galybės.

23. Jų karaliavimui baigiantis, kai piktadariai bus pripildę savo saiką, iškils akiplėša ir klastingas karalius.

24. Jis bus galingas, bet ne savo jėga, ir įvykdys baisių nusikaltimų. Ką darys, jam seksis, jis sunaikins galinguosius ir šventųjų tautą.

25. Jo planai bus klastingi ir jam seksis. Jis didžiuosis savo širdyje ir taikos metu daugelį sunaikins. Jis pakils prieš kunigaikščių Kunigaikštį, bet bus sunaikintas be žmogaus rankos.

26. Regėjimas, kuriame kalbama apie vakarus ir rytus, yra tikras. Užantspauduok tą regėjimą, nes jis išsipildys tolimoje ateityje.“

27. Aš, Danielius, labai nusilpau ir kelias dienas sirgau. Po to sustiprėjęs tvarkiau karaliaus reikalus. Buvau sunerimęs dėl regėjimo, bet niekas jo nesuprato.