Pakartoto Įstatymo 33 LBDKAN

1. Štai palaiminimas, kuriuo Dievo vyras Mozė prieš mirdamas palaimino izraelitus.

2. Jis tarė: „VIEŠPATS atėjo nuo Sinajaus, užtekėjo jiems nuo Seyro; jis pasirodė nuo Parano kalno, dėl jų atkeliavo nuo Rebibot Kadešo, žaibams tvyksint iš jo dešinės.

3. Iš tikrųjų jis myli savo tautą! Tavo šventieji visi tavo rankoje; žygiavo jie paskui tave, sekdami tavo nurodymais.

4. Kai Mozė įpareigojo mus Įstatymu, kaip paveldu Jokūbo bendrijai,

5. tada [Viešpats] tapo karaliumi Ješurūne, tautos galvoms į draugę surinkus Izraelio gimines.

6. Teišlieka gyvas Rubenas ir teneišmiršta, nors skaičiumi jis yra mažas“.

7. Apie Judą jis sakė: „VIEŠPATIE, išgirsk Judo balsą ir parvesk jį pas savo tautą. Sustiprink jo rankas ir padėk jam susidūrus su priešais“.

8. O apie Levį sakė: „Tebūna tavo Tumimai ir Urimai ištikimajam vyrui, išmėgintam prie Masos, su kuriuo grūmeisi prie Meribos vandenų.

9. Apie savo tėvą ir motiną jis sakė: ‘Nepažįstu jų!’ Į savo gimines nekreipė dėmesio, savo vaikus atsisakė pažinti, nes laikėsi tik tavo žodžio ir nenutolo nuo tavo Sandoros.

10. Jokūbą jie moko tavo įsakų ir Izraelį tavo Įstatymo; smilkalus jie deda tavo akivaizdoje ir deginamąsias aukas ant tavo aukuro.

11. Laimink, VIEŠPATIE, jo nuosavybę ir maloniai priimk jo rankų tarnybą. Taip smok į strėnas jo priešams, nekenčiantiems jo, kad jie daugiau nebeatsikeltų“.

12. Apie Benjaminą jis sakė: „VIEŠPATIES numylėtinis saugiai ilsisi; Aukščiausiasis globoja jį visą dieną, mylimasis ilsisi ant jo pečių“.

13. O apie Juozapą sakė: „Tebūna VIEŠPATIES palaimintas jo kraštas rinktine rasos dovana iš dangaus ir iš bedugnės, glūdinčios po žeme,

14. geriausiais saulės vaisiais ir geriausiais mėnesių vaisiais,

15. geriausiu senųjų kalnų derliumi ir amžinųjų kalvų dosnumu,

16. geriausiomis žemės dovanomis bei jos pilnatve ir malone Apsireiškusiojo krūme. Teapvainikuoja visa tai Juozapo galvą, viršugalvį pašvęstojo tarp brolių.

17. Kaip pirmagimis jautis savo didybėje, jis turi ragus tarsi laukinio jaučio; subado jais tautas iki pat žemės pakraščių. Tokie tat yra Efraimo miriadai, tokie tat yra Manaso tūkstančiai“.

18. Apie Zabuloną jis sakė: „Džiaukis, Zabulonai, savo kelionėse, o tu, Isacharai, savo palapinėse!

19. Į kalną jie kviečia tautas, ten atnašauja teisias aukas, nes jie ragauja jūrų pertekliaus ir smėlyje slypinčių gėrybių“.

20. O apie Gadą sakė: „Tebūna palaimintas, kuris plečia Gadą! Gadas guli kaip liūtas, nuplėšia aukai ranką ir galvą.

21. Pirmienas sau pasirinko, nes ten buvo vadui paskirta dalis; jis atėjo tautos priekyje, įvykdė VIEŠPATIES teisumą ir jo įsakus Izraeliui“.

22. Apie Daną jis sakė: „Danas yra liūtukas, puolantis iš Bašano“.

23. O apie Naftalį sakė: „O, Naftali, esi sotus palaimos ir kupinas VIEŠPATIES palaiminimo; paveldėk jūrą ir pietus!“

24. Apie Ašerą jis sakė: „Tebūna Ašeras laimingiausias tarp sūnų; tebūna jis brolių mėgstamas, temirko aliejuje savo kojas!

25. Tebūna tavo durų velkės iš geležies ir vario; būk saugus visas savo dienas!“

26. „O, Ješurūnai, nėra kito tokio, kaip Dievas, atskriejantis dangumi tau padėti savo didybėje virš debesų!

27. Dievas – prieglobstis nuo seno, žemėje jo amžinos rankos. Nuvarė priešą tau nuo kelio ir tarė: ‘Sunaikink!’

28. Užtat Izraelis saugiai gyvena, rami Jokūbo buveinė grūdų ir vyno krašte, po rasa lynojančiu dangumi.

29. Laimingas tu, Izraeli! Kas panašus į tave – tautą, išgelbėtą VIEŠPATIES, tave globojančio skydo, tavo pergalingojo kalavijo! Tavo priešai gūždamiesi ateis pas tave, o tu trypsi jų viršūnes“.