Mokytojo 10 KBV

1. Negyva musė sugadina vaistininko tepalą, menka kvailystė pakenkia išmintingam ir gerbiamam žmogui.

2. Išmintingojo širdis linksta į dešinę, o kvailio – į kairę.

3. Kvailys, keliu eidamas, elgiasi neprotingai ir kiekvienam pasirodo, kad yra kvailas.

4. Jei tavo valdovas supyko ant tavęs, nepalik savo vietos, nes romumas padengia dideles klaidas.

5. Pasaulyje mačiau tokią blogybę, kuri yra tarsi valdovo klaida:

6. kvailiai sėdi garbingose vietose, o turtingieji – pažeminti;

7. mačiau tarnus, jojančius ant žirgų, o kunigaikščius, einančius pėsčiomis.

8. Kas kasa duobę, pats į ją įkris, o kas ardo mūrą, tam įgels gyvatė.

9. Kas tašo akmenis, gali susižeisti jais, o kas skaldo malkas, gali nuo jų nukentėti.

10. Jei kirvis atbukęs ir nepagaląstas, reikės įdėti daugiau jėgų. Geriausia viską išmintingai apgalvoti.

11. Gyvatė gali įgelti, kol ji dar neužkalbėta, ir plepys už ją ne geresnis.

12. Išmintingojo žodžiai maloningi, o kvailio kalbos pražudo jį patį;

13. jo kalbos pradžia yra kvailystė, o pabaiga – beprotybė.

14. Kvailys daug kalba. Nė vienas žmogus nežino, kas bus; kas gali jam pasakyti, kas bus po jo?

15. Kvailio darbas jį nuvargina, nes jis net kelio į miestą nežino.

16. Vargas kraštui, kurio karalius yra vaikas ir kurio kunigaikščiai puotauja iš pat ryto.

17. Palaimintas kraštas, kurio karalius yra kilmingas ir kurio kunigaikščiai valgo laiku; ne pasigerdami, o pasistiprindami.

18. Dėl tinginystės namas griūna ir dėl rankų neveiklumo vanduo varva į namus.

19. Puotos ir vynas palinksmina, o pinigais už viską sumoki.

20. Net mintyse nekeik karaliaus ir turtuolio savo miegamajame, nes padangių paukščiai nuneš žodį ir paskelbs, kas buvo pasakyta.