Mokytojo 10 LBD

1. Viena negyva musė gali sugadinti visą kvapųjį aliejų! Maža kvailystė nusveria išmintį ir pagarbą.

2. Išmintingo žmogaus širdis veda jį į dešinę, kvailojo – į kairę.

3. Kvailasis ir kelyje būdamas stokoja nuovokos, nes skelbia visiems be išimties, kad jis kvailas.

4. Jei kiltų ant tavęs valdovo pyktis, nepasitrauk iš savo vietos, nes pykčiui aprimus atleidžiamos didelės kaltės.

5. Mačiau po saule kitą blogį tarsi klaidą, kylančią iš paties valdovo:

6. kvailybė iškelta į daugelį aukštų vietų, o turtingieji turi sėdėti ant žemų krėslų.

7. Mačiau raitų vergų ir pėsčiomis einančių didžiūnų, tarsi jie būtų vergai.

8. Kas kasa duobę, tas įpuls į ją; kas ardo akmeninę tvorą, tą įgels gyvatė.

9. Kas skaldo akmenis, tą jie sužeis; kas kerta medžius, tam jie sukels pavojų.

10. Jei kirvis būtų atšipęs ir žmogus prieš tai jo nepagaląstų, reikėtų įtempti jėgas. Sėkmingiau – pasinaudoti išmintimi.

11. Jei gyvatė įgelia, kol dar nebuvo apkerėta, tai jokios naudos kerėtojui.

12. Išmintingo žmogaus žodžiai jam laimi palankumą, o ką kvailasis sako, tai jį pražudo;

13. jo žodžiai prasideda nesąmone, o šnekà baigiasi visiška kvailyste.

14. Kvailasis tiesiog daugina žodžius! Nė vienas nežino, ką atneš ateitis; kas gali kam nors pasakyti, kas įvyks po jo?

15. Kvailojo triūsas taip jį nuvargina, kad jis net nebežino, kaip nueiti į miestą.

16. Vargas tau, šalie, kurios karalius jaunuolis ir kurios didžiūnai pradeda puotauti ryto metą!

17. Laiminga tu, šalie, kurios karalius iš kilmingųjų ir kurios didžiūnai puotauja tinkamu laiku, santūriai, o ne kaip girtuokliai!

18. Dėl tingumo įlinksta sijos, dėl tingių rankų prilaša į trobą.

19. Puota keliama pramogai, vynas daro gyvenimą linksmesnį, ir pinigai viskam naudingi.

20. Net tarp savo artimųjų neniekink karaliaus, net savo miegamajame nekeik turtuolio, nes padangių paukščiai gali nunešti tavo balsą, sparnuotis gali pasakyti, ką tu sakei.