Mokytojo 11 KBV

1. Mesk savo duoną ant vandens, nes po daugelio dienų ją atrasi.

2. Padalyk ją į septynias ar aštuonias dalis, nes nežinai, kokia nelaimė gali įvykti žemėje.

3. Kai debesys pilni, jie duoda žemei lietaus. Kokia kryptimi medis griūva – į pietus ar į šiaurę, – taip jis ir guli.

4. Kas žiūri vėjo – nesėja, kas stebi debesis – nepjauna.

5. Kaip nežinai dvasios kelių ir kūdikio kaulų augimo įsčiose, taip nežinai ir darbų Dievo, kuris viską sukūrė.

6. Sėk sėklą ryteir vakare, nes nežinai, kuri geriau užderės; o gal abi bus vienodai geros.

7. Šviesa yra maloni, akys mėgsta saulę.

8. Kad ir kiek ilgai žmogus gyventų, tegul džiaugiasi visą laiką ir nepamiršta, kad tamsių dienų bus daugybė. Visa, kas bus, yra tuštybė.

9. Jaunuoli, džiaukis savo jaunyste! Tegul tavo širdis džiugina tave ir eik, kur tavo širdis traukia ir kur akys mato, bet žinok, kad už viską turėsi atsiskaityti prieš Dievą.

10. Pašalink apmaudą iš savo širdies, atitolink pikta nuo savo kūno, nes vaikystė ir jaunystė yra tuštybė.