Esteros 9 KBV

1. Dvylikto mėnesio, vadinamo adaru, tryliktą dieną, kai atėjo laikas įvykdyti karaliaus įsaką, tą dieną, kai žydų priešai tikėjosi juos nugalėti, įvyko priešingai – žydai nugalėjo savo priešus.

2. Visuose karaliaus Ahasvero kraštuose susirinkę į miestus žydai pasipriešino tiems, kurie norėjo jiems pakenkti. Niekas negalėjo žydams priešintis, nes visus žmones apėmė baimė.

3. Karaliaus kraštų vietininkai, valdytojai, kunigaikščiai ir valdininkai padėjo žydams, nes jie bijojo Mordechajo,

4. kuris buvo galingas karaliaus namuose. Garsas apie jį pasiekė visus kraštus, o jo galia augo ir augo.

5. Žydai užpuolė savo priešus, sunaikino juos ir darė, ką norėjo tiems, kurie jų nekentė.

6. Sostinėje, Sūzuose, žydai nužudė ir sunaikino penkis šimtus žmonių

7. ir Paršandatą, Dalfoną, Aspatą,

8. Poratą, Adaliją, Aridatą,

9. Parmaštą, Arisają, Aridają ir Vaizatą –

10. dešimt žydų priešo Hamano, sūnaus Hamedatos, sūnų, bet jų turto nelietė.

11. Tą pačią dieną Sūzuose nužudytųjų skaičius buvo praneštas karaliui.

12. Karalius sakė karalienei Esterai: „Sostinėje, Sūzuose, žydai nužudė penkis šimtus žmonių ir dešimt Hamano sūnų. O kiek jie išžudė visuose kraštuose? Ko dar prašai? Pasakyk, ir tai bus įvykdyta.“

13. Estera atsakė: „Jei karaliui patiktų, tebūna žydams leista Sūzuose ir rytoj elgtis pagal šios dienos įsaką, o dešimt Hamano sūnų tebūna pakabinti kartuvėse.“

14. Karalius įsakė, kad tai būtų paskelbta ir padaryta Sūzuose; ir jie pakorė Hamano sūnus.

15. Sūzuose gyvenę žydai susirinko adaro mėnesio keturioliktą dieną ir nužudė tris šimtus žmonių, bet jų turto jie nelietė.

16. Kituose karaliaus kraštuose žydai susirinkę irgi gynė savo gyvybę nuo priešų. Jie nužudė septyniasdešimt penkis tūkstančius savo persekiotojų, bet jų turto nelietė.

17. Tai įvyko adaro mėnesio tryliktą dieną. Keturioliktą dieną jie ilsėjosi, puotavo ir šventė džiaugsmo šventę.

18. Sūzuose gyvenę žydai buvo susirinkę tryliktą ir keturioliktą dieną, o penkioliktą dieną jie ilsėjosi, puotavo ir šventė džiaugsmo šventę;

19. žydai, gyvenantys neapmūrytuose miestuose bei kaimuose, džiaugsmo ir puotos šventei pasirinko keturioliktą adaro mėnesio dieną; tą dieną jie siuntinėjo vieni kitiems dovanas ir valgius.

20. Mordechajas visa tai surašė ir išsiuntinėjo laiškus žydams visoje karaliaus Ahasvero karalystėje – arti ir toli.

21. Jis ragino žydus kiekvienais metais švęsti adaro mėnesio keturioliktą ir penkioliktą dienas

22. kaip žydų išlaisvinimo iš jų priešų dienas, nes jų liūdesys virto džiaugsmu, dejonės – džiūgavimu. Tomis dienomis jie turėtų džiaugtis, puotauti, dalintis maistuir siųsti dovanas beturčiams.

23. Žydai pradėjo taip daryti, kaip Mordechajas buvo jiems nurodęs.

24. Nes agagas Hamanas, Hamedatos sūnus, žydų priešas, buvo sumanęs sunaikinti žydus ir metė Pur, tai yra burtą, kad juos sunaikintų ir išžudytų.

25. Kai Estera atėjo pas karalių, jis raštu įsakė, kad Hamano piktas sumanymas kristų ant jo paties galvos – jis ir jo sūnūs buvo pakarti.

26. Tas dienas jie vadina Purimu – nuo žodžio Pur. Todėl pagal visus šio laiško žodžius, pagal tai, ką jie patys matė ir patyrė,

27. žydai nusprendė, kad kiekvienais metais tuo pačiu laiku visi žydai, jų palikuonys ir visi, prisijungę prie jų, turi prisiminti tas dvi dienas.

28. Tos dienos turi būti švenčiamos visose šeimose, visuose miestuose ir visose kartose. Purimo dienos neturi išnykti iš žydų papročių nei prisiminimas apie jas tarp jų palikuonių.

29. Karalienė Estera, Abihailo duktė, ir žydas Mordechajas parašė antrą laišką dėl Purimo.

30. Jie išsiuntinėjo laiškus žydams į šimtą dvidešimt septynis karaliaus Ahasvero valdomus kraštus su taikos ir tiesos žodžiais,

31. kad paragintų švęsti Purimo dienas nustatytu laiku, kurį nurodė žydas Mordechajas ir karalienė Estera. Ir jie patys paskyrė sau ir savo palikuonims pasninkus ir raudų dienas.

32. Karalienės Esteros įsakas patvirtino Purimo šventę ir yra įrašytas į knygą.