Išėjimo 21 KBV

1. „Tai nuostatai, kuriuos jiems pateiksi.

2. Jei pirksi vergą hebrają, jis tau tarnaus šešerius metus, o septintaisiais paleisi jį be išpirkimo.

3. Jei jis atėjo vienas, vienas teišeina. Jei atėjo vedęs, jo žmona teišeina su juo.

4. Jei jo šeimininkas davė jam žmoną ir ji pagimdė sūnų ir dukterų, žmona ir jos vaikai lieka šeimininkui, o jis vienas teišeina.

5. Bet jei vergas aiškiai pasakys: „Aš myliu savo šeimininką, žmoną bei vaikus ir atsisakau laisvės“,

6. tai jo šeimininkas atves jį pas teisėjus, prives jį prie durų arba prie durų staktos ir perdurs yla jo ausį; ir jis liks jam tarnauti visą gyvenimą.

7. Jei kas parduoda savo dukterį vergijon, ji neišeis, kaip išeina vergai.

8. Jei ji nepatinka šeimininkui, kuris buvo sau ją paskyręs, jis turi leisti ją išpirkti. Jis neturi teisės parduoti jos svetimšaliams, nes apgavo ją.

9. O jei jis sužadėjo ją su savo sūnumi, privalo elgtis su ja kaip su dukterimi.

10. Jei jis paims jam kitą, jis neturi teisės sumažinti jai maisto, rūbų ir santuokinių teisių.

11. Jei jis neatlieka jai šitų trijų dalykų, ji išeis be išpirkimo mokesčio.

12. Kas sumuša žmogų taip, kad jis miršta, tas baudžiamas mirtimi.

13. O jei žmogus negalvojo žudyti, bet Dievas atidavė jį į jo rankas, tai Aš paskirsiu vietą, kur jis galėtų pabėgti.

14. Jei kas savo artimą tyčiomis nužudo, panaudodamas klastą, tą paimk ir nuo mano aukuro, kad jis mirtų.

15. Kas suduoda savo tėvui arba motinai, tas baudžiamas mirtimi.

16. Kas pavagia žmogų ir parduoda jį arba jis surandamas pas jį, baudžiamas mirtimi.

17. Kas keikia savo tėvą ar motiną, tas baudžiamas mirtimi.

18. Jei vyrams susivaidijus, vienas taip sumuša kitą akmeniu ar kumščiu, kad tas nemiršta, bet atsigula į lovą,

19. ir jeigu jis atsikelia ir pasiremdamas lazda gali vaikščioti, sumušėjas nebaudžiamas, tik privalo atlyginti už sugaištą laiką ir sumokėti visas gydymo išlaidas.

20. Jei kas taip sumuša vergą ar vergę lazda, kad tas tuojau miršta, – bus nubaustas.

21. O jei jis išgyvena vieną ar dvi dienas, jis nebaudžiamas, nes vergas yra jo nuosavybė.

22. Jei vyrai vaidijasi ir užgauna nėščią moterį ir ji persileidžia, bet jos pačios nesužaloja, tada užgavėjas baudžiamas pinigine bauda, kokią jam paskiria tos moters vyras, teisėjams tarpininkaujant.

23. Bet jei sužaloja – gyvybė už gyvybę,

24. akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją,

25. nudeginimas už nudeginimą, žaizda už žaizdą, randas už randą.

26. Jei kas išmuša savo vergui ar vergei akį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.

27. Jei jis išmuša savo vergui ar vergei dantį, jis privalo už tai paleisti jį laisvėn.

28. Jei jautis taip subado vyrą ar moterį, kad tas miršta, jautį užmuškite akmenimis ir nevalgykite jo mėsos. Tačiau jaučio savininkas yra nekaltas.

29. Bet jeigu jautis jau anksčiau badydavo ir jo savininkas buvo įspėtas, tačiau jo neuždarė, ir jei jis mirtinai subadė vyrą ar moterį, jautį užmuškite akmenimis, o jo savininką taip pat bauskite mirtimi.

30. O jei jam bus leista išsipirkti, jis mokės išpirką už savo gyvybę tiek, kiek jam bus paskirta.

31. Jei jautis subado sūnų ar dukterį, laikykitės tos pačios taisyklės.

32. Jei jautis subado vergę ar vergą, tai savininkas sumokės vergo šeimininkui trisdešimt šekelių sidabro, o jautį užmuškite akmenimis.

33. Jei kas atidengia duobę arba jei kas iškasa duobę, bet jos neuždengia, ir į ją įkrinta jautis ar asilas,

34. duobės savininkas atlygins nuostolį, sumokėdamas pinigus gyvulio savininkui, o nugaišęs gyvulys liks jam.

35. Jei kieno jautis taip sužaloja kito jautį, kad tas nugaišta, tai jie parduos gyvąjį jautį ir pasidalins už jį gautus pinigus. Taip pat jie pasidalins ir nugaišusį gyvulį.

36. O jei buvo žinoma, kad jautis jau anksčiau badydavo ir savininkas jo neuždarė, tai jis atiduos jautį už jautį, o nugaišęs priklausys jam.“