Ezechielio 1 KBV

1. Tai buvo trisdešimtaisiais metais, ketvirto mėnesio penktą dieną, man esant tarp tremtinių prie Kebaro upės. Atsivėrė dangūs, ir aš mačiau regėjimus iš Dievo.

2. Penktaisiais karaliaus Jehojachino tremties metais, penktą mėnesio dieną,

3. Viešpats kalbėjo kunigui Ezechieliui, Būzio sūnui, chaldėjų krašte prie Kebaro upės. Viešpaties ranka ten buvo ant jo.

4. Aš mačiau iš šiaurės kylantį viesulą ir debesis, aplinkui liepsnojo ugnis. Ugnies vidurys spindėjo lyg žėrintis gintaras.

5. Liepsnų viduryje mačiau keturias būtybes. Jų išvaizda buvo panaši į žmogaus.

6. Kiekviena jų turėjo keturis veidus ir keturis sparnus.

7. Jų kojos buvo tiesios, o kojų pėdos panašios į veršio kanopas. Būtybės žibėjo kaip nušveistas varis.

8. Po jų sparnais keturiuose šonuose buvo žmogaus rankos. Veidus ir sparnus jos turėjo iš keturių pusių.

9. Jų sparnai lietė vienas kitą. Eidamos jos nesisuko, kiekviena ėjo tiesiai.

10. Visų keturių veidai atrodė taip: priekyje buvo žmogaus veidas, dešinėje – liūto veidas, kairėje – jaučio veidas ir nugaroje – erelio veidas.

11. Tokie buvo jų veidai. Jų sparnai buvo ištiesti ir pakelti į viršų. Du sparnai lietė vienas kitą, kiti du dengė jų kūnus.

12. Jos ėjo kiekviena tiesiai pirmyn. Kur dvasia norėjo eiti, ten jos ir ėjo, ir eidamos nepasisukdavo.

13. Būtybės atrodė kaip degančios anglys, kaip žibintai. Ugnis judėjo tarp būtybių aukštyn, žemyn. Ji buvo labai šviesi, o iš jos žybčiojo žaibai.

14. Būtybės judėjo pirmyn ir atgal tarsi žaibai.

15. Žiūrėdamas į būtybes, mačiau ant žemės prie kiekvienos iš keturveidžių būtybių po ratą.

16. Ratai atrodė lyg berilas. Visi keturi buvo vienodi ir taip pat padaryti. Kiekvienas iš jų atrodė lyg būtų ratas rate.

17. Jie judėdavo į keturias puses nepasisukdami.

18. Jų ratlankiai buvo aukšti ir keliantys baimę. Visi keturi ratlankiai buvo pilni akių.

19. Einant būtybėms, drauge ėjo ir ratai; pakilus būtybėms aukštyn, pakildavo ir ratai.

20. Kur dvasia ėjo, ir jie ėjo; pakilus dvasiai, ir ratai pakildavo, nes būtybių dvasia ir buvo ratuose.

21. Jei jos ėjo, ir jie ėjo drauge, jei jos sustodavo, sustodavo ir jie; jei jos pakildavo nuo žemės, pakildavo ir ratai, nes būtybių dvasia buvo ratuose.

22. Virš būtybių galvų buvo lyg dangaus skliautas, kuris žėrėjo kaip krištolas ir buvo išskleistas virš jų galvų.

23. Po skliautu kiekviena būtybė dviem sparnais dengė savo kūną, o kiti du sparnai buvo ištiesti.

24. Joms judant, girdėjau jų sparnų ūžimą lyg galingo vandenyno, lyg Visagalio balsą, lyg didelės kariuomenės stovyklos triukšmą. Sustojusios jos nuleisdavo ir sparnus.

25. Nuo skliauto, esančio virš jų galvų, aidėjo balsas. Kai jos stovėjo, nuleisdavo ir sparnus.

26. Virš skliauto, kuris buvo virš jų galvų, mačiau lyg sostą iš safyro ir ant jo sėdinčią į žmogų panašią būtybę.

27. Būtybė nuo juosmens aukštyn ir žemyn spindėjo lyg gintaras, lyg ugnies liepsnos,

28. lyg lankas, kuris pasirodo debesyse lyjant, Jį supo spindėjimas. Tai buvo Viešpaties šlovės pasirodymas. Pamatęs tai, kritau veidu žemėn ir išgirdau balsą.