Ezechielio 11 KBV
1. Dvasia pakėlė mane ir nunešė prie Viešpaties šventyklos rytinių vartų. Ten, prie vartų, mačiau dvidešimt penkis vyrus, tarp jų ir kunigaikščius: Jaazaniją, Azūro sūnų, ir Pelatiją, Benajo sūnų.
2. Jis tarė man: „Žmogaus sūnau, šitie vyrai kuria pavojingus planus ir duoda piktus patarimus šiam miestui.
3. Jie sako: „Dar toli; statykime namus. Šis miestas yra katilas, o mes – mėsa!“
4. Todėl, žmogaus sūnau, pranašauk prieš juos.“
5. Viešpaties Dvasia nužengė ant manęs ir kalbėjo man: „Sakyk: „Taip sako Viešpats: „Izraelio namai, Aš žinau, ką jūs sakote ir ką galvojate.
6. Jūs daugelį nužudėte šiame mieste, gatves pripildėte lavonų.“
7. Todėl taip sako Viešpats Dievas: „Jūsų užmuštieji – tai mėsa, o miestas – katilas. Bet Aš pašalinsiu jus iš miesto.
8. Jūs bijote kardo, ir Aš atiduosiu jus kardui, – sako Viešpats Dievas. –
9. Aš pašalinsiu jus iš miesto, atiduosiu svetimšaliams ir įvykdysiu jums teismą.
10. Jūs krisite nuo kardo. Aš teisiu jus prie Izraelio sienos, ir jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats.
11. Šis miestas nebus jums katilas ir jūs nebūsite mėsa jame. Aš teisiu jus prie Izraelio sienos.
12. Jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats. Jūs nesilaikėte mano įsakymų ir nevykdėte mano sprendimų, bet elgėtės kaip aplink jus gyvenantys pagonys.“
13. Man pranašaujant, mirė Pelatijas, sūnus Benajo. Aš kritau veidu žemėn, balsiai šaukdamas: „Ak, Viešpatie Dieve, ar Tu visai sunaikinsi Izraelio likutį?“
14. Viešpats atsakė:
15. „Žmogaus sūnau, tavo broliams, taip, tavo broliams, gyvenantiems su tavimi tremtyje, Jeruzalės gyventojai sako: „Gyvenkite toli nuo Viešpaties, o mums duotas šis kraštas!“
16. Todėl sakyk: „Taip sako Viešpats Dievas: „Net jei Aš juos toli išvijau ir išsklaidžiau tarp pagonių tautų, tačiau būsiu jiems maža šventykla tuose kraštuose.“
17. Todėl sakyk: „Taip sako Viešpats Dievas: „Aš juos surinksiu ir sugrąžinsiu iš tų tautų, kuriose juos išsklaidžiau, ir duosiu jiems Izraelio kraštą.
18. Sugrįžę jie pašalins visas šlykštybes ir bjaurystes.
19. Aš duosiu jiems vieną širdį ir įdėsiu jiems naują dvasią. Aš išimsiu iš jų kūno akmeninę širdį ir duosiu jiems minkštą širdį.
20. Jie laikysis mano įsakymų ir vykdys mano nuostatus. Jie bus mano tauta, ir Aš būsiu jų Dievas.
21. O kurių širdys seka šlykštybes ir bjaurystes, tų darbus užmesiu jiems ant jų galvų“, – sako Viešpats Dievas.
22. Cherubai pakėlė sparnus, ratai pajudėjo su jais, o Izraelio Dievo šlovė buvo virš jų.
23. Viešpaties šlovė pakilo iš miesto vidurio ir nusileido ant kalno į rytus nuo miesto.
24. Paskui Dvasia pakėlė mane ir Dievo Dvasios regėjimu nunešė mane Chaldėjon pas tremtinius. Regėjimas, kurį mačiau, išnyko.
25. Aš papasakojau tremtiniams visa, ką Viešpats man regėjime parodė ir pasakė.