Ezechielio 12 KBV

1. Viešpats man kalbėjo:

2. „Žmogaus sūnau, tu gyveni maištingoje tautoje, tarp žmonių, kurie turi akis, bet nemato, turi ausis, bet negirdi.

3. Todėl, žmogaus sūnau, susiruošk sau mantą į tremtį ir, jiems matant, dienos metu išeik. Jiems matant, iš savo vietos persikelk į kitą vietą. Gal jie susipras, nors ir yra maištingi.

4. Dienos metu išnešk savo mantą kaip persikėlimo mantą, o pats išeik vakare kaip einantis į tremtį.

5. Jiems matant, pralaužk sieną, užsidėk daiktus ant pečių ir sutemus išeik pro ją.

6. Užsidenk veidą, kad nematytum krašto, nes Aš paskyriau tave ženklu Izraelio namams.“

7. Aš padariau, kaip man buvo įsakyta: savo mantą kaip tremties mantą išnešiau dienos metu, vakare pralaužiau sieną. Kai sutemo, užsidėjęs daiktus ant pečių, išėjau, jiems matant.

8. Rytą man Viešpats pasakė:

9. „Žmogaus sūnau, ar izraelitai neklausė tavęs: „Ką darai?“

10. Sakyk jiems: „Taip sako Viešpats: „Tai našta Jeruzalės kunigaikščiui ir visiems izraelitams, kurie ten yra.“

11. Sakyk: „Aš esu ženklas jums. Kaip aš dariau, taip atsitiks jiems. Jie persikels ir eis į nelaisvę.“

12. Kunigaikštis, kuris yra tarp jų, užsidės mantą ant pečių, pralauš mūro sieną ir sutemus pro ją išeis. Veidą jis užsidengs, kad nematytų krašto.

13. Užmesiu ant jo savo tinklą, ir jis pateks į mano spąstus. Aš nugabensiu jį į Babiloną, chaldėjų kraštą. Tačiau jis nematys to krašto, nes ten mirs.

14. Visus jo padėjėjus ir karių būrius Aš išsklaidysiu po visus kraštus ir ištrauksiu kardą jiems iš paskos.

15. Kai juos išsklaidysiu tarp tautų įvairiuose kraštuose, tada jie žinos, kad Aš esu Viešpats.

16. Bet Aš išsaugosiu mažą likutį nuo kardo, bado ir maro, kad papasakotų apie savo bjaurystes tautoms, kuriose bus ištremti, tuomet jie žinos, kad Aš esu Viešpats.“

17. Viešpats man tarė:

18. „Žmogaus sūnau, valgyk duoną krūpčiodamas ir gerk vandenį drebėdamas bei sunerimęs.

19. Sakyk krašto žmonėms, kad Viešpats Dievas apie Jeruzalės ir Izraelio krašto gyventojus sako: „Jie su nerimu valgys savo duoną ir su baime gers vandenį, nes jų kraštas gali virsti dykyne dėl smurto visų jame gyvenančių.

20. Miestai ištuštės, ir kraštas sunyks. Tada jūs žinosite, kad Aš esu Viešpats.“

21. Viešpats vėl man kalbėjo:

22. „Žmogaus sūnau, kokia tai patarlė, kurią vartojate Izraelio krašte, sakydami: „Dienos bėga, o pranašystės neišsipildo“?

23. Tu sakyk jiems: „Taip sako Viešpats Dievas: „Aš padarysiu galą šitai patarlei, ir ji Izraelyje nebebus girdima. Jau atėjo laikas, ir visos pranašystės išsipildys.

24. Daugiau nebebus melagingų regėjimų ir apgaulingų pranašysčių Izraelyje.

25. Aš, Viešpats, kalbėsiu, ir žodis, kurį kalbėsiu, išsipildys ir nebus atidėtas. Taip, dar jūsų, maištininkai, dienomis, Aš paskelbsiu žodį ir jį įvykdysiu“, – sako Viešpats Dievas.

26. Viešpats man tarė:

27. „Žmogaus sūnau, izraelitai sako: „Regėjimai, kuriuos pranašas regi, ir jo pranašystės yra apie tolimą ateitį.“

28. Todėl sakyk jiems: „Taip sako Viešpats Dievas: „Mano žodžiai nebebus atidedami, bet žodis, kurį kalbėjau, išsipildys“, – sako Viešpats Dievas.