Ezechielio 16 KBV

1. Viešpats kalbėjo man:

2. „Žmogaus sūnau, atskleisk Jeruzalei jos bjaurystes

3. ir sakyk: „Taip kalba Viešpats Dievas Jeruzalei: „Tu esi kilusi ir gimusi iš Kanaano krašto. Tavo tėvas buvo amoritas, o motina – hetitė.

4. Kai tu gimei, tavo virkštelė nebuvo nupjauta, nebuvai nuplauta vandeniu nei ištrinta druska, nei vystyklais suvystyta.

5. Nė vienas nepažvelgė į tave su gailesčiu ir nepadėjo tau. Kai gimei, buvai išmesta laukan; tavo siela buvo bevertė tą dieną, kai gimei.

6. Aš ėjau pro šalį ir, matydamas tave gulinčią kraujyje, tariau: „Gyvenk!“ Sakiau tau, gulinčiai savo kraujyje: „Gyvenk!“

7. Aš užauginau tave kaip lauko augalą. Tu užaugai, subrendai, tapai labai graži, iškilo krūtinė, užaugo plaukai, tačiau tu buvai plika ir nuoga.

8. Kai Aš eidamas pažiūrėjau į tave, buvo atėjęs tavo meilės laikas. Aš apdengiau tavo nuogumą savo apsiaustu, prisiekiau tau, padariau su tavimi sandorą, – sako Viešpats Dievas, – ir tu tapai mano.

9. Aš apiploviau tave vandeniu, nuploviau tavo kraują, patepiau aliejumi,

10. aprengiau margais drabužiais, apaviau brangiais odiniais sandalais, apgaubiau plona drobe, uždėjau šilkinį šydą

11. ir papuošiau papuošalais: ant rankų užmoviau apyrankes, ant kaklo grandinėlę,

12. į nosį įvėriau žiedą, į ausis – auskarus ir ant galvos uždėjau puikų vainiką.

13. Tu pasipuošei auksu ir sidabru, plona drobe, šilkais ir margais audiniais; valgei kvietinius miltus, medų ir aliejų; buvai graži ir pasiekei karališką didybę.

14. Garsas apie tave sklido tautose dėl tavo grožio, nes, pasipuošusi papuošalais, kuriuos tau daviau, pasiekei tobulą grožį, – sako Viešpats Dievas. –

15. Bet, pasitikėdama savo grožiu, tu pradėjai paleistuvauti ir atsiduodavai kiekvienam praeiviui.

16. Savo margais drabužiais papuošei aukštumas ir paleistuvavai jose. Taip nebus, taip niekada nebus!

17. Iš mano tau duotų aukso ir sidabro papuošalų pasidarei vyrų atvaizdus ir paleistuvavai su jais.

18. Tu savo margais audiniais apdengei juos ir mano aliejų bei smilkalus aukojai jiems.

19. Tau duotą maistą: kvietinius miltus, aliejų ir medų – tu aukojai jiems kaip maloniai kvepiančius smilkalus. Taip iš tiesų ir buvo, – sako Viešpats Dievas. –

20. Net savo sūnus ir dukteris, kuriuos man pagimdei, aukojai jiems praryti. Ar dar neužteko tau paleistuvystės,

21. kad mano vaikus žudei ir aukojai jiems, leisdama per ugnį?

22. Taip elgdamasi ir paleistuvaudama, neatsiminei savo jaunystės dienų, kai plika ir nuoga gulėjai savo kraujyje.

23. Po visų tavo nedorybių – vargas, vargas tau! – sako Viešpats Dievas. –

24. Tu pasistatei paleistuvystės namus ir įrengei aukštumas kiekvienoje gatvėje.

25. Kiekvienos gatvės pradžioje įsirengei aukštumas ir savo grožį apdrabstei purvais, atsiduodama kiekvienam praeiviui ir daugindama savo paleistuvystes.

26. Tu svetimavai su kaimynais, augalotais egiptiečiais, daugindama savo paleistuvystes ir tuo sukeldama mano pyktį.

27. Štai dabar Aš ištiesiau savo ranką virš tavęs ir atėmiau tavo dalį, ir atidaviau tave toms, kurios tavęs nekenčia, – filistinų dukterims, kurios gėdijosi tavo gašlumo.

28. Tu ištvirkavai su asirais, nes buvai nepasotinama, bet ir su jais negalėjai pasitenkinti.

29. Tavo paleistuvystės padaugėjo nuo Kanaano krašto iki Chaldėjos, bet ir to tau dar neužteko.

30. Kokia nusilpusi tavo širdis, – sako Viešpats Dievas, – jei tu darei visa tai kaip begėdė paleistuvė.

31. Kiekvienoje gatvėje ir kiekvienoje aikštėje įrengei paleistuvystės namus ir aukštumas. Tu nebuvai paprasta paleistuvė, nes paniekinai užmokestį,

32. bet svetimautoja žmona, kuri savo vyro vieton priima svetimus.

33. Jie duoda dovanas paleistuvėms, bet tu pati davei dovanas savo meilužiams ir papirkdavai juos, kad jie ateitų pas tave.

34. Tavo ištvirkavimas buvo ne toks, koks kitų moterų. Ne paskui tave sekiojo, bet tu duodavai užmokestį, o pati nieko negaudavai. Tuo tu skyreisi iš kitų.“

35. Paleistuve, išgirsk Viešpaties žodį!

36. „Kadangi tu atidengei savo gėdą, ištvirkaudama su meilužiais, su savo bjauriais stabais, ir aukojai jiems savo vaikų kraują,

37. todėl Aš surinksiu visus tavo meilužius, kuriuos mylėjai, ir tuos, kurių nekentei. Aš juos surinksiu iš visur ir atidengsiu jiems visą tavo nuogumą.

38. Aš teisiu tave, kaip teisiamos svetimautojos ir praliejančios kraują. Rūstaudamas ir pavydėdamas praliesiu tavo kraują.

39. Atiduosiu tave į jų rankas, ir jie sugriaus tavo paleistuvystės namus ir sunaikins aukštumas. Jie nuplėš tau drabužius, atims papuošalus ir paliks tave pliką ir nuogą.

40. Susirinkę prieš tave, jie užmėtys tave akmenimis, sukapos kardu,

41. sudegins tavo namus ir įvykdys teismo sprendimą daugelio moterų akivaizdoje. Taip padarysiu galą tavo paleistuvystei, ir tu nebedalysi daugiau dovanų savo meilužiams.

42. Taip mano rūstybė prieš tave nurims ir pavydas liausis. Aš būsiu ramus ir nebepyksiu.

43. Tu neatsiminei savo jaunystės dienų, bet savo elgesiu supykdei mane, todėl visus tavo darbus suverčiau tau ant galvos.

44. Kiekvienas, kas vartoja patarles, sakys apie tave: „Kokia motina, tokia ir duktė.“

45. Tu esi duktė savo motinos, kuri paliko savo vyrą ir vaikus; tu esi sesuo savo seserų, kurios paliko savo vyrus ir vaikus. Jūsų motina buvo hetitė, o tėvas amoritas.

46. Tavo vyresnioji sesuo yra Samarija su savo dukterimis, gyvenanti tau iš kairės. Tavo jaunesnioji sesuo, gyvenanti tau iš dešinės, yra Sodoma su savo dukterimis.

47. Tačiau tu nevaikščiojai jų keliais ir nesielgei pagal jų bjaurystes, nes to buvo per maža tau, tu iškrypai labiau už jas visu savo elgesiu.

48. Kaip Aš gyvas, – sako Viešpats Dievas, – tavo sesuo Sodoma su savo dukterimis nesielgė taip, kaip tu ir tavo dukterys.

49. Tavo sesers Sodomos nedorybė buvo puikybė, duonos perteklius bei jos ir jos dukterų dykinėjimas; beturčiui ir vargšui jos nepadėjo.

50. Jos kėlėsi puikybėn ir darė bjaurystes mano akivaizdoje. Todėl Aš sunaikinau jas.

51. Samarija nepadarė nė pusės tavo nuodėmių. Tu ją pralenkei savo bjaurystėmis. Tavo seserys yra teisesnės už tave.

52. Tu, kuri smerkei savo seseris, kentėk gėdą dėl nuodėmių, kurias padarei, kurios bjauresnės už jų nuodėmes. Jos yra teisesnės už tave. Rausk ir kęsk savo gėdą, nes tu pateisinai savo seseris.

53. Kai Aš parvesiu Sodomos ir jos dukterų ištremtuosius, taip pat Samarijos ir jos dukterų ištremtuosius, parvesiu ir tavo ištremtuosius kartu su jais,

54. kad kęstum savo gėdą ir raustum dėl visko, ką darei, būdama joms paguoda.

55. Tavo seserys, Sodoma ir jos dukterys bei Samarija ir jos dukterys, sugrįš į savo ankstesniąją būklę, tada tu ir tavo dukterys sugrįšite į ankstesniąją savo būklę.

56. Savo sesers Sodomos vardo nė neminėdavai savo puikybės dienomis,

57. kol nebuvo atidengtos tavo nedorybės. Dabar tu esi pajuoka ir panieka Sirijos dukterims ir visiems aplinkui gyvenantiems bei filistinų dukterims.

58. Tu kentėjai už savo ištvirkavimą ir bjaurystes“, – sako Viešpats.

59. Taip sako Viešpats Dievas: „Aš pasielgsiu su tavimi taip, kaip tu pasielgei su manimi. Tu paniekinai priesaiką ir sulaužei sandorą.

60. Tačiau Aš atsiminsiu savo sandorą su tavimi, padarytą tavo jaunystės dienomis, ir sudarysiu su tavimi amžiną sandorą.

61. Tada atsiminusi savo kelius, tu gėdysies, kai priimsi savo seseris, vyresniąją ir jaunesniąją, kurias duosiu tau kaip dukteris, bet ne dėl tavo sandoros.

62. Aš įtvirtinsiu savo sandorą su tavimi, ir tu žinosi, kad Aš esu Viešpats.

63. Tu atsiminsi, būsi suglumusi ir iš gėdos neatversi burnos, kai tau atleisiu visa, ką darei“, – sako Viešpats Dievas.