Ezechielio 2 KBV

1. Jis kalbėjo: „Žmogaus sūnau, stokis, Aš kalbėsiu su tavimi.“

2. Jam pradėjus kalbėti, dvasia pastatė mane ant kojų, ir aš klausiausi kalbančiojo.

3. Jis tarė: „Žmogaus sūnau, Aš siunčiu tave pas Izraelio žmones, pas maištingą tautą, kuri maištauja prieš mane. Jie ir jų tėvai priešinosi man iki šios dienos.

4. Žmonės, pas kuriuos siunčiu tave, yra įžūlūs ir nepalenkiamos širdies. Tu jiems sakyk: „Taip sako Dievas.“

5. Nesvarbu, ar jie klausys, ar neklausys, nes jie yra maištinga tauta, tačiau žinos, kad pranašas buvo tarp jų.

6. Tu, žmogaus sūnau, nebijok jų ir neišsigąsk jų kalbų. Nors tave supa dilgėlės ir erškėčiai, nors gyveni tarp skorpionų, nebijok jų žodžių ir neišsigąsk jų žvilgsnių, nes jie yra maištinga tauta.

7. Kalbėk jiems mano žodžius, nepaisydamas, ar jie klausys, ar neklausys jų, nes tai maištinga tauta.

8. Tu, žmogaus sūnau, klausyk, ką tau sakau, nebūk maištininkas kaip jie. Tu valgyk, ką tau duosiu.“

9. Aš pažvelgiau ir pamačiau į mane ištiestą ranką. Ranka laikė knygos ritinį.

10. Jis išskleidė ritinį prieš mane. Jame buvo prirašyta abiejose pusėse: „Raudos, dejonės ir vargai.“