Ezechielio 21 KBV

1. Viešpats kalbėjo man:

2. „Žmogaus sūnau, žvelk į Jeruzalę, kalbėk prieš šventyklą ir pranašauk prieš Izraelį.

3. Sakyk Izraelio kraštui: „Taip sako Viešpats Dievas: „Štai Aš esu prieš tave; ištraukęs kardą iš makšties, sunaikinsiu tavo teisiuosius ir nedorėlius.

4. Kadangi naikinsiu ir teisiuosius, ir nedorėlius, tai mano kardas siaus nuo pietų iki šiaurės.

5. Tada kiekvienas žinos, jog Aš, Viešpats, ištraukęs kardą iš makšties, jo nepadėsiu.“

6. Tu, žmogaus sūnau, dejuok ir dūsauk jų akivaizdoje, lyg būtum baisioje kančioje.

7. Kai jie tavęs klaus: „Kodėl dūsauji?“, atsakyk jiems: „Dėl žinios, kuri ateina.“ Širdys sutirps, rankos nusvirs, drąsa išnyks, keliai drebės. Tai ateina ir įvyks“, – sako Viešpats Dievas.

8. Vėl Viešpats kalbėjo man:

9. „Žmogaus sūnau, pranašauk: „Taip sako Viešpats: „Kardas pagaląstas ir nušveistas.

10. Pagaląstas žudyti, nušveistas, kad blizgėtų kaip žaibas. Ar mes galime džiaugtis? Jis paniekina mano sūnaus skeptrą kaip paprastą lazdą.

11. Kardas nušveistas, pagaląstas ir įduotas į žudiko rankas.“

12. Žmogaus sūnau, šauk ir dejuok! Jis paruoštas mano tautai, visiems Izraelio kunigaikščiams. Siaubas dėl kardo apims tautą. Plok sau per šlaunis.

13. Tai išbandymas; kardas paniekins netgi skeptrą ir jo nebebus, – sako Viešpats Dievas. –

14. Žmogaus sūnau, pranašauk, suplok rankomis. Tegu trečią kartą kardas žudo dvigubai daugiau; tai kardas žudynėms, didelėms žudynėms, kuris pasiekia net ir slaptus kambarius.

15. Aš nukreipiau kardą į vartus, kad širdys išsigąstų ir kritusiųjų padaugėtų. Kardas nušveistas blizga, pagaląstas žudynėms.

16. Eik vienu ar kitu keliu, kirsk į dešinę ir į kairę, kur ašmenys pasiekia.

17. Aš rankomis suplosiu ir patenkinsiu savo rūstybę. Aš, Viešpats, tai pasakiau.“

18. Viešpats kalbėjo man:

19. „Žmogaus sūnau, pažymėk du kelius, kuriais Babilono karaliaus kardas galėtų ateiti. Abu keliai prasidės viename krašte. Kelių išsišakojime pastatyk kelrodį.

20. Jis terodo kardui kelią į amonitų Rabą ir į Judo sutvirtintą miestą Jeruzalę.

21. Babilono karalius sustojo kryžkelėje, kur išsišakoja keliai, ir buria: krato strėles, klausia stabų, apžiūri kepenis.

22. Į jo dešinę pateko burtas Jeruzalei, kad paskirtų karo vadus, duotų įsakymą žudynėms, sukeltų kovos šauksmą, statytų sienų griovimo įtaisus prie vartų, supiltų pylimą, statytų įtvirtinimus.

23. Jiems atrodys, jog tai apgaulingas burtas. Bet kadangi jie prisiekė, jis primins jiems nusikaltimus.“

24. Todėl Viešpats Dievas taip sako: „Jūs prisimenate savo kaltes ir jūsų darbai bei nuodėmės stovi jūsų akyse; jūs atsakysite už juos.

25. Susitepęs ir nedoras Izraelio kunigaikšti, tavo bausmės diena atėjo, nes tavo nedorybėms padarytas galas.

26. Nusiimk vainiką ir karaliaus karūną! Nebebus, kaip buvo. Pažemintąjį paaukštink, o aukštąjį – pažemink.

27. Griuvėsiais, griuvėsiais, griuvėsiais Aš jį paversiu! Jo nebebus, kol ateis turintis teisę valdyti. Jam pavesiu visa.“

28. Tu, žmogaus sūnau, pranašauk apie amonitus ir jų pasityčiojimą: „Kardas pagaląstas ir nušveistas žudynėms.

29. Jūsų regėjimai – apgaulė, pranašystės – melas. Bausmė jums ateis už jūsų kaltes.

30. Ar Aš paslėpsiu savo kardą? Aš tave teisiu krašte, kur gimei, iš kurio esi kilęs.

31. Aš išliesiu ant tavęs savo rūstybę, tu pajusi mano keršto liepsnas. Atiduosiu tave į žiaurių ir įgudusių žudyti žmonių rankas.

32. Tu būsi kuras liepsnoms, tavo kraujas liks ant žemės, visi užmirš tave. Aš, Viešpats, tai kalbėjau.“