Ezechielio 21 LBDKAN

1. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

2. „Žmogau, pasisuk veidu į pietus, skelbk pietų šaliai ir pranašauk miškų kraštui Negebe.

3. Sakyk Negebo miškui: ‘Išgirsk VIEŠPATIES žodį! Taip kalba Viešpats DIEVAS. Tikėki manimi, užkursiu tavyje ugnį, kuri sudegins visus tavo medžius – žaliuojančius ir nudžiūvusius. Juos deginanti liepsna nebus užgesinta, visų veidai bus nusvilinti nuo pietų ligi šiaurės.

4. Visi marieji pamatys, kad aš, VIEŠPATS, ją užkūriau, ir ji nebus užgesinta’“.

5. Tuomet ištariau: „Ak, Viešpatie DIEVE! Jie sako apie mane: ‘Argi jis nėra tas, kuris kalba tik mįslėmis?’“

6. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

7. „Žmogau, pasisuk veidu į Jeruzalę, skelbk šventosioms vietoms ir pranašauk Izraelio žemei.

8. Sakyk Izraelio žemei: ‘Taip kalba VIEŠPATS! Tikėk manimi, ateinu prieš tave! Ištrauksiu kalaviją iš makščių ir sunaikinsiu tavyje teisiuosius drauge su nedorėliais.

9. Kadangi sunaikinsiu tavyje teisiuosius drauge su nedorėliais, mano kalavijas bus ištrauktas iš makščių prieš visus mariuosius nuo pietų ligi šiaurės.

10. Visi marieji žinos, kad aš, VIEŠPATS, išsitraukiau kalaviją iš makščių. Nebus jis daugiau į makštis sugrąžintas!’

11. Todėl tu, žmogau, vaitok! Vaitok jų akivaizdoje, lyg širdis tau plyštų iš sielvarto.

12. Kai jie klaus tavęs: ‘Dėl ko vaitoji?’ – atsakysi: ‘Dėl žinios, kuri ateina! Apmirs visų širdys, nusvirs visų rankos, alps visų dvasia ir pažliugs vandeniu visų keliai. Tikėk manimi, ji ateina ir išsipildys’“, – tai Viešpaties DIEVO žodis.

13. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

14. „Žmogau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats!’ Sakyk: ‘Kalavijas! Kalavijas pagaląstas ir nušveistas.

15. Pagaląstas skerdynėms, nušveistas, kad blizgėtų kaip žaibas! Kaip galime džiaugtis? Paniekinai lazdą ir bet kokią rykštę!

16. Kalavijas duotas, kad būtų nušveistas ir paimtas į ranką; jis pagaląstas, kalavijas nušveistas, kad būtų įduotas žudikui į ranką.

17. Verk ir aimanuok, žmogau, nes jis skirtas mano tautai, visiems Izraelio vadams. Jie bus numesti kalavijui drauge su mano tauta. Todėl plok sau per šlaunį,

18. nes kalavijas išbandytas. Kodėl neturėtų taip įvykti, – tai Viešpaties DIEVO žodis, – jei tu paniekinai lazdą?

19. O tu, žmogau, pranašauk ir plok rankomis. Tekerta kalavijas dusyk, trissyk; tai kalavijas, skirtas žudyti. Didelių žudynių kalavijas juos puola,

20. todėl nustoja drąsos širdys, ir daugelis krinta. Prie visų jų vartų paskyriau kalaviją žudyti. Ak! Jis padarytas, kad žaibuotų, nušveistas, kad skerstų.

21. Kirsk į dešinę, smok į kairę, kur tik nukreipti tavo ašmenys.

22. Ir aš daužysiu rankomis, patenkinsiu savo įniršį, – aš, VIEŠPATS, pasakiau’“.

23. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

24. „Žmogau, nužymėk du kelius Babilono karaliaus kalavijui ateiti. Abudu keliai turi išeiti iš to paties krašto. Pastatyk kelrodį toje vietoje, kur keliai šakojasi į miestus.

25. Nužymėk kelią kalavijui eiti į Amono Rabą ar į Judą ir įtvirtintąją Jeruzalę.

26. Juk Babilono karalius burdamas stovi kryžkelėje, dviejų kelių pradžioje; jis purto strėles, kreipiasi į šeimos stabus, apžiūrinėja kepenis.

27. Jo dešinėje pasirodo būrimo strėlė prieš Jeruzalę, kad būtų statomi mūrdaužiai, duodamas įsakymas žudyti, sušunkamas mūšio šūkis, stumiami mūrdaužiai prie vartų, pilami pylimai, statomi apgulos bokštai.

28. Jeruzalės žmonėms tai atrodo tik tuščias būrimas, tačiau juos saisto priesaikos, kuriomis jie buvo prisiekę, ir rankon paimta būrimo strėlė jiems primena jų kaltę, dėl kurios jie bus paimti į nelaisvę“.

29. Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Kadangi prisiminėte savo kaltę, o jūsų nusikaltimai tokie aiškūs, jog parodo, kad visais jūsų darbais reiškiasi jūsų nuodėmės, kadangi tai prisiminėte, jūs būsite paimti į nelaisvę.

30. Ir tau, niekšiškasis ir nedorasis Izraelio vade, atėjo diena, galutinės bausmės metas, –

31. taip kalbėjo Viešpats DIEVAS. – Nusiimk turbaną, nukelk nuo galvos karūną! Niekas nepasiliks kaip buvęs: kas žema, tas bus išaukštinta, kas aukšta, tas bus pažeminta!

32. Griuvėsiai, griuvėsiai! Taip, paversiu miestą griuvėsiais! Bet to neįvyks, kol neateis tas, kurį išsirinkau miestui nubausti; jam jį atiduosiu.

33. Tu, žmogau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS apie Amoną ir jo užgaules’. Sakyk: ‘Kalavijas, kalavijas! Ištrauktas iš makščių skerdynėms, nušveistas, kad naikintų, kad blizgėtų kaip žaibas.

34. Piršdami tuščius regėjimus, burdami melus, jie kerta tavimi niekšiškus ir nedorus kaklus, kaklus tų, kuriems atėjo diena, galutinės bausmės metas.

35. Kišk kalaviją atgal į makštis! Vietovėje, kur buvai sukurtas, tavo kilmės krašte teisiu tave.

36. Išliesiu savo įnirtį ant tavęs, savo pykčio ugnimi papūsiu į tave. Atiduosiu tave į rankas nuožmiems žmonėms, įgudusiems niokoti.

37. Būsi degalas ugniai, o tavo kraują sugers žemė. Tavęs niekas nebeatmins, nes aš, VIEŠPATS, pasakiau’“.