Ezechielio 22 KBV

1. Viešpats kalbėjo man:

2. „Žmogaus sūnau, ar tu neteisi ir neskelbsi sprendimo kruvinam miestui? Paskelbk jam visas jo bjaurystes.

3. Sakyk: „Taip sako Viešpats Dievas: „Tai miestas, praliejęs kraują, susitepęs stabų garbinimu. Todėl tavo valanda priartėjo.

4. Nusikaltai krauju, kurį praliejai, susitepei stabais, kuriuos pasidarei. Tuo priartinai sau galą. Todėl būsi pajuoka tautoms ir pasityčiojimu kraštams.

5. Arti ir toli gyvenantys tyčiosis iš tavęs kaip iš negarbingo ir pagarsėjusio sąmyšiu.

6. Štai Izraelio kunigaikščiai – kiekvienas naudojasi savo galia, kad pralietų kraują.

7. Tu niekini tėvą ir motiną, ateivis prislegiamas, skriaudžiamas našlaitis ir našlė.

8. Tu niekini mano šventyklą ir nesilaikai šabo.

9. Tu turi žmonių, kurie šmeižia, siekdami kraujo, valgo kalnuose, yra tų, kurie paleistuvauja.

10. Tavo vyrai atidengė tėvo nuogumą ir pažemino tą, kuri buvo nešvari mėnesinių metu.

11. Vienas darė bjaurystę su artimo žmona, kitas išniekino savo marčią, dar kitas pažemino savo seserį, savo tėvo dukterį.

12. Tavo žmonės ima kyšius, kad būtų nuslėptas pralietas kraujas. Tu imi nuošimčius bei reikalauji grąžinti daugiau, tu išnaudoji artimą, godžiai sieki pelno. Mane gi užmiršai, – sako Viešpats Dievas. –

13. Aš trenkiau ranka dėl jūsų nesąžiningo pelno ir kraujo, pralieto tarp jūsų.

14. Ar tu būsi drąsus ir tvirtai laikysies tada, kai Aš bausiu tave? Aš, Viešpats, tai pasakiau ir įvykdysiu.

15. Aš išsklaidysiu tave tautose bei išblaškysiu kraštuose ir taip pašalinsiu tavo nešvarą.

16. Tu būsi tautų paniekintas. Tada tu žinosi, kad Aš esu Viešpats.“

17. Viešpats kalbėjo man:

18. „Žmogaus sūnau, Izraelis virto nuodegomis. Jie visi: varis, cinkas, geležis, švinas – tapo sidabro priemaišomis.

19. Todėl taip sako Viešpats Dievas: „Kadangi jūs visi virtote nuodegomis, Aš surinksiu jus į Jeruzalę,

20. kaip surenkamas sidabras, varis, geležis, švinas bei cinkas ir sumetamas į krosnį tirpdyti. Taip Aš savo rūstybėje jus surinksiu ir tirpdysiu.

21. Taip, Aš surinksiu jus Jeruzalėje ir pūsiu į jus savo įtūžį, nuo kurio jūs sutirpsite.

22. Kaip sidabras krosnyje ištirpdomas, taip ir jūs būsite tirpdomi. Tada jūs žinosite, kad Aš, Viešpats, išliejau savo rūstybę ant jūsų.“

23. Viešpats man kalbėjo:

24. „Žmogaus sūnau, sakyk jai: „Tu esi neapvalyta žemė, tavyje nelijo mano pykčio dieną.“

25. Jos pranašai rengia sąmokslą kaip riaumojantys liūtai, kurie drasko grobį. Jie rijo žmones, plėšė jų turtus, didino našlių skaičių.

26. Kunigai iškraipė mano įstatymą ir išniekino mano šventus daiktus, jie nedarė skirtumo tarp švento ir nešvento, nemokė atskirti nešvaraus nuo švaraus, užmerkė akis dėl šabo, ir Aš niekinamas tarp jų.

27. Kunigaikščiai – kaip draskantys vilkai, kurie plėšia grobį; jie pralieja kraują, žudo žmones, godžiai siekdami pelno.

28. Pranašai aptepė juos kalkėmis, kalbėdami jiems apgaulingus regėjimus ir skelbdami melagingus pranešimus, sakydami: „Taip sako Viešpats Dievas“, nors Viešpats nekalbėjo.

29. Krašto žmonės smurtauja ir plėšikauja, skriaudžia vargšus ir beturčius bei neteisėtai spaudžia ateivius.

30. Aš ieškojau tarp jų žmogaus, kuris pastatytų sieną ir stotųsi spragoje tarp manęs ir mano tautos, kad jos nesunaikinčiau, bet nė vieno neradau.

31. Todėl Aš išliejau ant jų savo pyktį ir rūstybės ugnimi sunaikinau juos. Jų darbus suverčiau ant jų pačių galvų“, – sako Viešpats Dievas.