Ezechielio 30 LBDKAN

1. Mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

2. „Žmogau, pranašauk ir sakyk: ‘Taip kalba Viešpats DIEVAS. Vaitokite: ‹Vargas tai dienai!›

3. Jau arti diena, VIEŠPATIES diena. Tai bus debesų diena, tautų pražūties metas.

4. Kalavijas prasiskverbs į Egiptą ir kušitus krės šiurpas; kai Egipte kris užmuštieji, jo turtai bus atimti ir pamatai išgriauti.

5. Kušas, Putas ir Ludas, visa Arabija, Kubas ir visos susijungusių kraštų tautos kris drauge su jais nuo kalavijo’“.

6. Taip kalba VIEŠPATS: „Remiantieji Egiptą žus, sukiuš jo išpuikusi galybė. Nuo Migdolo ligi Sienės jie žus nuo kalavijo, – tai Viešpaties DIEVO žodis. –

7. Jie bus didžiausi tyrai tarp tyrais tapusių kraštų, jų miestai bus didžiausi griuvėsiai tarp sugriautų miestų.

8. Kai užkursiu ugnį Egipte ir visi jo rėmėjai bus sutriuškinti, jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS.

9. Tą dieną mano siunčiami pasiuntiniai išplauks laivais, kad sukeltų siaubą pasitikinčiam Kušui; Egipto pražūties dieną juos krės šiurpas, nes, tikėk manimi, ji ateina!“

10. Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Padarysiu galą Egipto turtams Babilono karaliaus Nebukadnecaro rankomis.

11. Jis ir jo tauta, nuožmiausia tarp tautų, bus atvesti sunaikinti krašto. Jie išsitrauks iš makščių kalaviją prieš Egiptą ir pripildys kraštą užmuštųjų.

12. Išdžiovinsiu Nilo šakas, nedorėliams į rankas atiduosiu kraštą. Svetimšalių rankomis nuniokosiu jį ir visa, kas jame, – aš, VIEŠPATS, pasakiau“.

13. Taip kalba Viešpats DIEVAS: „Sunaikinsiu stabus, padarysiu galą Nofo dievams. Nebebus Egipto žemėje vado, – Egipto žemę prislėgsiu baime.

14. Paversiu Patrosą tyrais, padegsiu Coaną, nubausiu Noją.

15. Ant Sino, Egipto tvirtovės, išliesiu savo įniršį ir Nojo turtus sunaikinsiu.

16. Padegsiu Egiptą, Sinas raitysis skausmuose, Nojo sienos bus pralaužtos, o Nofas kovos su priešais dieną.

17. Jauni Ono ir Pi Beseto vyrai žus nuo kalavijo, o patys miestai išeis į nelaisvę.

18. Diena aptems Tachpanhese, kai laužysiu Egipto skeptrus, ir užsibaigs jo išpuikusi galybė. Jį gaubs debesis, o jam pavaldūs miestai eis į nelaisvę.

19. Taip įvykdysiu Egiptui bausmę, ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS“.

20. Vienuoliktų metų pirmo mėnesio septintą dieną mane pasiekė VIEŠPATIES žodis:

21. „Žmogau, sulaužiau Egipto valdovo faraono ranką. Tikėk manimi, ji nebuvo aprišta, kad būtų gydoma, nei tvirtai sutvarstyta, kad būtų stipri laikyti kalaviją“.

22. Todėl taip kalba Viešpats DIEVAS: „Tikėk manimi, aš prieš Egipto valdovą faraoną; aš sulaužysiu abi jo rankas – sveikąją ir sulaužytąją – ir atimsiu iš jo rankos kalaviją.

23. Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų, vėtysiu juos po kraštus.

24. Babilono karaliaus rankas sustiprinsiu, įduosiu savo kalaviją jam į ranką, o faraono rankas sulaužysiu; priešais Babilono karalių jis dejuos, kaip dejuoja mirtinai sužeistas žmogus.

25. Babilono karaliaus rankas stiprinsiu, o faraonas bus kaip be rankų. Ir jie žinos, kad aš esu VIEŠPATS, kai įduosiu savo kalaviją Babilono karaliui į ranką. Jis pakels jį prieš Egipto žemę.

26. Išblaškysiu egiptiečius tarp tautų ir vėtysiu juos po visus kraštus. Tuomet jie žinos, kad aš esu DIEVAS“.