Ezechielio 31 KBV

1. Vienuoliktaisiais metais, trečio mėnesio pirmą dieną, Viešpats kalbėjo man:

2. „Žmogaus sūnau, sakyk faraonui, Egipto karaliui, ir jo tautai: „Į ką tu panašus savo didybe?

3. Štai Asirija buvo panaši į Libano kedrą: aukštai išaugusį, gražiomis, pavėsį teikiančiomis šakomis. Jo viršūnė buvo tarp storų šakų.

4. Vanduo augino jį ir gelmė jį iškėlė, kai jos upės gaivino jo šaknis ir upeliai drėkino visus krašto medžius.

5. Todėl jis išaugo aukštesnis už kitus krašto medžius. Jo šakos buvo ilgos ir jų padaugėjo dėl vandenų gausybės jam beaugant.

6. Ant šakų krovėsi lizdus padangių paukščiai, po jo šakomis laukiniai žvėrys augino jauniklius. Jo ūksmėje gyveno didelės tautos.

7. Jis buvo puikus dėl savo dydžio ir ilgų šakų, nes jo šaknys buvo prie gausių vandenų.

8. Kedrai Dievo sode negalėjo lygintis su juo, eglės neprilygo jo šakoms ir kaštonai – jo šakelėms. Nė vienas medis Dievo sode neprilygo jo grožiui.

9. Aš papuošiau jį šakų daugybe taip, kad visi Edeno medžiai, kurie buvo Dievo sode, jam pavydėjo.“

10. Todėl taip sako Viešpats Dievas: „Kadangi jis pasikėlė į aukštybes ir jo viršūnė apsupta storų šakų, ir jo širdis išpuiko dėl aukštumo,

11. todėl Aš atidaviau jį į stipriausiojo tarp tautų rankas. Jis tinkamai pasielgs su juo, nes Aš išvariau jį dėl jo nedorybių.

12. Žiaurūs svetimšaliai nukirto jį ir paliko. Kalnuose ir slėniuose krito jo šakos, nulaužtos šakelės mėtosi prie visų krašto upių. Visos žemės tautos pasitraukė iš jo pavėsio ir paliko jį.

13. Ant jo kritusio kamieno nusileis padangių paukščiai, o per jo šakas lips krašto žvėrys.

14. Kad ateityje nė vienas medis nebesididžiuotų dėl savo aukštumo, nebekeltų savo šakomis apsuptos viršūnės, ir nė vienas medis, augantis prie vandens, nesipuikuotų prieš kitus, nes visi turi mirti ir eiti į žemės gelmes kartu su žmonių vaikais, einančiais į duobę.“

15. Taip sako Viešpats Dievas: „Tą dieną, kai jis nuėjo į mirusiųjų buveinę, sukėliau gedulą dėl jo, sulaikiau upes ir sustabdžiau vandenis. Libanas liūdėjo dėl jo ir krašto medžiai alpo.

16. Man jį nustūmus į mirusiųjų buveinę, nuo jo kritimo trenksmo sudrebėjo tautos. Žemės gelmėse bus paguosti visi Edeno medžiai, Libano geriausi ir rinktiniai, kurie geria vandenį.

17. Jie kartu su juo nuėjo į mirusiųjų buveinę, pas kardu nužudytuosius, taip pat ir jo sąjungininkai, kurie gyveno jo ūksmėje tarp tautų.

18. Kas tau prilygsta šlove ir didybe tarp Edeno medžių? Tačiau su jais tu būsi nustumtas į žemės gelmes, gulėsi tarp neapipjaustytųjų kartu su kardu nužudytaisiais. Taip bus faraonui ir visai jo daugybei“, – sako Viešpats Dievas.